Čekijos Respublikos prezidentas Milošas Zemanas (Miloš Zeman) birželio 30 d. pareiškė, kad šalis turėtų surengti referendumą dėl narystės ES ir NATO. Prezidentas teigė norįs sužinoti, ką apie buvimą jose mano tauta.
ES palaikymas Čekijoje mažėja. Balandį, CVVM instituto apklausų duomenimis, tik 25 proc. čekų palaikė šalies narystę ES. Prieš dvylika mėnesių šis procentas siekė 32.
Jungtinei Karalystei nusprendus išeiti iš ES, M. Zemanas pareiškė, kad padarys viską, kad žmonės turėtų galimybę referendume dėl Čekijos buvimo ES ir NATO išreikšti savo nuomonę.
Referendumą dėl išstojimo iš ES surengti siūlo ir Prancūzijos politikė Marin Le Pen (Marine Le Pen), referendumus dėl išstojimo iš ES ketina rengti ir Slovakija, Nyderlandai.
Čekija pirmoji pasiūlė referendumą ir dėl išstojimo iš NATO.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Chosė Manuelis Garsija Margaljas (José Manuel García-Margallo) pareiškė, kad Čekija neturėtų rengti referendumo dėl narystės ES, nes tai yra labai bloga mintis (Katalonija po Jungtinės Karalystės referendumo pareiškė, kad paliks Ispaniją – red. past.).
Norint Čekijoje surengti referendumą, reikia 60 proc. parlamentarų balsų, kad būtų įvesta pataisa Čekijos Respublikos Konstitucijoje.
Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka (Bohuslav Sobotka) liepos 1 d. pareiškė, kad Čekijos vyriausybė nenori, jog šalyje būtų rengiamas referendumas, kurį pasiūlė prezidentas M. Zemanas. Tačiau B. Sobotka pažymėjo, kad ES privalo pasikeisti.
Tuo metu M. Zemanas pažadėjo, kad iki rudens pradžios ES vadovybei Čekija atsiųs aiškų signalą, kokia, Čekijos nuomone, turėtų būti naujoji Europos Sąjunga.
Šaltinis: time.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]