Chaosas

Pirmasis žodis, kuris lenda galvon, šiandien stebint mūsų valstybės politinį, socialinį ir ekonominį peizažą, yra Chaosas. Tiesa, ne tas Graikijos mitinis chaosas - pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmapradžiai dievai: Gaja (Žemė), Tartaras (požemio pasaulis), Erotas (geismas), Chronas (laikas), Uranas (dangus) ir kiti. Graikijos mitologijoje iš Chaoso pradėjo formuotis ir rastis tvarka. Lietuvoje atskirais laikotarpiais mes jau tarytum buvome susikūrę iliuzinę tvarką, kuri ėmė eižėti, irti, ir panašu, kad dabar nebėra rišamosios medžiagos, kuri galėtų atskirus tikrovės dėmenis vėl sulipinti į kiek nors darnų darinį. Taigi priešingas vyksmas graikų mitinei kosmoso tvarkai.

Panašias slinktis chaoso kryptimi analizuoja chaoso teorija. Tai „matematikos sritis, tirianti labai jautrių pradinėms sąlygoms dinaminių sistemų elgseną. Šioms chaotinėms sistemoms maži pradinių sąlygų skirtumai duoda plačiai nukrypstančius rezultatus (vadinamasis drugelio efektas), o tai daro ilgalaikes prognozes neįmanomas, nors sistemos yra deterministinės (kurių ateities elgsena visiškai nusakoma pradinėmis sąlygomis, be jokių atsitiktinių elementų). Kitais žodžiais tariant, deterministinė šių sistemų kilmė nepadaro jų nuspėjamų. Tokia elgsena vadinama chaosu ir ji stebima daugelyje natūralių sistemų.

Chaoso teorija taikoma įvairiose srityse: fizikoje, biologijoje, ekonomikoje, filosofijoje ir kt.

Bendrai „chaosas“ reiškia „tvarkos nebuvimą“. Tačiau iš tiesų chaoso teorijoje terminas yra apibrėžtas kur kas tiksliau. Nors ir nėra universalaus ir priimto apibrėžimo, bet laikoma, kad dinaminė sistema elgiasi chaotiškai, jeigu ji yra jautri pradinėms sąlygoms.

Šis efektas dar yra žinomas kaip „drugelio efektas“. Edwardas Lorencas šį fenomeną aprašė 1972 metais savo leidinyje American Association for the Advancement of Science, jį pavadino Predictability: „Ar gali drugelio sparnų suplazdėjimas Brazilijoje sukelti Teksase tornadą?“ Suplazdėjimas reiškia mažus pokyčius pradinėse sąlygose, kurie sukelia grandininius įvykius, o jie pasireiškia dideliu mastu“, - randame paaiškinimą Vikipedijoje.

Teisinėje mūsų sistemoje, kuri ramiai sau puvo, dangstydamasi klišėmis be turinio apie teisinę valstybę ir teismų nepriklausomumą, tas „drugelio sparnų suplazdėjimas“ įvyko Garliavoje, kai D. Kedys pradėjo rašyti pareiškimus apie pedofiliją, tarpstančią tarp aukštų mūsų valdžios pareigūnų. Tai ir buvo tas pradinis jautrus taškas, davęs postūmį teisinei sistemai „pasirodyti visu gražumu“ ir nesustabdomai ristis visiško chaoso kryptimi, kokį šiandien ir matome, kai sistema tolydžio tampa represinė, siekdama ne teisingumo, o savigynos, tampydama net vaikus, rašančius kreidelėmis žodį Tie-SOS ant Lietuvos grindinių. Paranojiškai atrodo sistema, kuri ima persekioti ir bausti savo piliečius, reikalaujančius teisingumo, kuriuos tarytum turėtų pasitelkti bendram darbui, nes formaliai juk tą patį siekį deklaruoja. Pati sistema gal ir nebūtų patekusi į nelemtus chaoso pelėkautus, jei nebūtų priklausoma nuo vykdomosios valdžios ir nuo svarbiausio drugelio, plazdenančio sparneliais Daukanto aikštės rūmuose.

Daukanto drugelis lygiai prieš metus visai be reikalo suplazdeno sparneliais dar keletą kartų. Sparneliu pamojavo, ir įsijungė Snorą, FNTT, Vyriausybę, Seimo daugumą ir valdančiąją TS–LKD partiją naikinančio buldozerio pavara. Šio plazdenimo aukomis tapo ne tik du FNTT vyrai: V. Gailius ir V. Giržadas, ne tik vidaus reikalų ministras R. Palaitis ir Premjeras A. Kubilius, kuriam buvo nemandagiai spriegta sprigtu į nosį, bet į chaosą paniro ir visa Lietuvos politinė sistema. Valdančioji partija galutinai prarado savo moralinę tapatybę, o Liberalų ir Centro partija buvo eliminuota iš Lietuvos politinio peizažo.

Šiandien tęsiasi Lietuvos komercinių bankų konvulsijos. Tyčiojamasi iš indėlininkų, esą jie patys kvailiai kalti, nes nesuuodė, kur savo indėlius deda. Valstybės banko atstovai, tarytum kokie rokfeleriai, ramiai aiškina, kad nieko čia tokio baisaus nenutikę, su "Snoro" bankrotu valstybei prašvilpus milijardą, o su Ūkio – tik pusę. Tie prašvilpauti pinigai iš dangaus it mana nenukris, jie guls ant visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių. Ir bjauriausia tai, kad Lietuvos banko vadovai nesigėdija bėdon patekusiems žmonėms priseginėti etikečių: nesusipratėliai, neišmanėliai, analfabetai, patys kvaili, ir dar riebesnių. „Neskaitėt spaudos, tai ir žinokitės.“

Spaudą žmonės skaitė, bet kaži kodėl žiniasklaida, plasnojant sparneliais Daukanto aikštės drugeliui, mūru stojo ne visuomenės, o valdžios pusėje, nusisuko nuo viešojo intereso ir savo skaitytojus ėmė koneveikti ir iš jų tyčiotis. Akivaizdžiausias to pavyzdys - skalūnų dujų istorija. Visi, kas prieš jų gavybą, – buduliai, net Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Kas ir kaip galėtų paaiškinti politikos apžvalgininko V. Liaučiaus citatą:“ Dvidešimtmečiai paaugliai viešumoje „auklėja“ už save dvigubai vyresnius ir daug labiau išprususius žmones. Žygelių (gal Žygaičių? O koks skirtumas? Tebūnie Buduliškių) kaimas sprendžia, kokia turi būti Lietuvos energetika. Referendumas atsako į klausimą, dėl kurio suka galvas finansininkai, ekonomistai, politikai: ar reikia Lietuvai atominės elektrinės? Analfabetai šiandien viską žino geriau.

Mes įžengėme į kvailių erą. Įžengėme į ją ne todėl, kad kvailių – daug ir, deja, daugėja. Įžengėme į ją todėl, kad pradėjome pasitikėti kvailiais ir sulyginome visas nuomones. Mes manome, kad Penktadienis gali auklėti Robinzoną Kruzą. Ateina penktadienių karta. Švietimo epochos idėjos nyksta. Buduliškės lemia madas.“

Chaoso teorijoje paaiškinimą galima būtų surasti. Kai politinio elito drugeliai Lietuvos piliečius laiko buduliais, žiūrėk, ne už kalnų ir toks chaosas, koks motušę Rusiją ištiko 1917 metais. Metinės artėja.