Čilė, Panama, Irakas – kai muzika tampa kankinimu

Muzika giriama dėl jos galios išlaisvinti ir suvienyti žmones, tačiau ji tuo pačiu metu gali būti skausmo ir pavergimo įrankis. Tai tamsioji muzikos pusė, jos baisusis potencialas retai minimas universitetinėse muzikos studijose.

Didžiosios Britanijos tyrime, kuris buvo paskelbtas Augusto Pinocheto vadovaujamo perversmo 40-mečio proga, cituojami liudytojų parodymai apie popmuzikos, kaip kankinimo priemonės, naudojimą. Ištraukos iš atlikėjų Julio Iglesias ir Dalidos dainų „buvo grojamos visu garsu ir visą dieną, siekiant sukelti psichologinę ir fizinę traumą“, pasakoja Catherine Hornik iš Mančesterio universiteto, kurios darbas sulaukė nemenko atgarsio žiniasklaidoje.

Be to, jau 2002 m. mokslininkai iš Kembridžo Martinas Cloonanas ir Bruce'as Johnsonas tyrė popmuzikos, kaip spaudimo priemonės, naudojimą. Be kita ko, jie rašė, kad, nepaisant muzikos pobūdžio, galinga garso banga palikdavo gilius psichologinius pėdsakus kalinių sąmonėse.

Šis metodas remiasi vadinamuoju lengvuoju kankinimu: tai kruopščiai subalansuotas psichologinio ir fizinio spaudimo derinys, kuris nėra mirtinas, bet gali sukelti rimtų psichologinių traumų. Miego trūkumas ir nuolatinė pojūčių stimuliacija sukuria tikrai nepakeliamas sąlygas.

Vienas iš labiausiai žinomų pavyzdžių – įvykis Panamoje. Kai JAV 1989 m. įsiveržė į šią mažą Lotynų Amerikos šalį, jos prezidentas Noriega pasislėpė Vatikano ambasadoje ir ją iš karto apsupo amerikiečių kariai. Tada jūrų pėstininkai kasdien garsiai leisdavo Van Haleno dainą „Panama“, ir Noriega pasidavė po 11 dienų.

Šį metodą JAV naudojo ir vėliau. 2008 m. gruodžio 10 d. žinomi menininkai ir grupės, įskaitant Massive Attack, pradėjo protesto kampaniją prieš muzikos naudojimą kankinant kalėjimuose ir JAV armijos veiksmuose Irake, Afganistane ir Gvantaname.

2009 m. spalio 22 d. muzikantų grupė, remdamasi įstatymu dėl teisės į informaciją, kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad JAV vyriausybė viešai paskelbtų muzikinių kūrinių, kurie naudojami kaip kankinimo priemonės, sąrašą. Atstovaujantis jų interesams Nacionalinio saugumo archyvas paprašė JAV institucijų patikrinti jų žinioje esantį sąrašą, kuris buvo parengtas remiantis išslaptinta ataskaita, taip pat buvusių kalinių ir sargybinių papasakotų istorijų pagrindu.

Kankinimų sąraše buvo roko ir metalo muzika (AC/DC, Aerosmith, Marilynas Mansonas, Metallica, Nine Inch Nails, Rage Against The Machine, Red Hot Chili Peppers), popmuzika (Bee Gees, Britney Spears, Christina Aguilera, Prince), hiphopas (Dr. Drew, Eminem, Redman...) ir net muzika iš vaikų animacijos (programa „Barney ir draugai“ ir „Sesame Street“).

Kad ir kaip ten būtų, kankinimas muzika yra ne vien JAV praktikuojamas užsiėmimas. Ir kitur galima rasti daug ir įvairių jo formų. Tyrimo metu jau minėti M. Cloonanas ir B. Johnsonas cituoja Svaniborą Pettaną: šis mokslininkas analizavo muzikos naudojimą karo buvusioje Jugoslavijoje metu ir perduoda Kroatijos kalinių, kurie buvo priversti iki išsekimo dainuoti serbiškas dainas, istorijas. Be to, 2000 metų birželį du opozicijos nariai Zimbabvėje buvo penkias valandas plakami ir priversti dainuoti valdančiosios partijos himną.

Parengta pagal Slate.fr