Dar viena Vyriausybės "globali" programa

Lietuvos Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė programai, skirtai "skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, įgytas žinias ir patirtį panaudoti Lietuvos gerovei kurti". Kiek tokių programų, strategijų vizijų, aliuzijų ir transkripcijų įvairios vyriausybės yra patvirtinusios ir kiek tam iš viso išleista pinigų tiksliai nežino net patys valdininkai.

Komentuoti šio niekam nereikalingo jovalo, skambiai pavadinto "Globali Lietuva" nesiryžtame, patys pasiskaitę rasite visą virtinę įspūdingų nesąmonių. Svarbu, kad su šia "globalia" programa neatsitiktų taip, kaip atsitiko su legendine Didžiąja bendrąja Lietuvos strategija, kuri netikėtai buvo įslaptinta ir niekas su ja susipažinti nebegalėjo.Šios programos įgyvendinimą pavesta koordinuoti Užsienio reikalų ministerijai. Žadama, kad artimiausiu metu bus parengtas tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame bus numatytos konkrečios „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo priemonės artimiausiems trejiems metams. Kaip sakoma, nekantraudami lauksim...

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2011 m.  kovo 30 d. „GLOBALIOS LIETUVOS“ – UŽSIENIO LIETUVIŲ ĮSITRAUKIMO Į VALSTYBĖS GYVENIMĄ – KŪRIMO 2011 – 2019 METŲ PROGRAMA

I. ĮŽANGA 1. Susiklosčiusios istorinės aplinkybės, pasaulyje vykstantys intensyvūs migracijos ir globalizacijos procesai lėmė, kad didelė Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje. Apibendrintais Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Statistikos departamento ir Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų - apie 300 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl Lietuvos siekis yra pakeisti valstybės santykį su Lietuvos tautos dalimi užsienyje, valstybės politiką diasporos atžvilgiu grindžiant „Globalios Lietuvos“ idėja. 2. „Globali Lietuva“ – Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri, panaudodama savo kūrybinį potencialą, aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios ir pažangios Lietuvos kūrimo. Svarbios prielaidos užsienio lietuviams įsitraukti į Lietuvos gyvenimą yra jų tautinio tapatumo, lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas. 3. Šiuo metu valstybės ryšių su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis stiprinimo svarbą tiesiogiai ar netiesiogiai pažymi įvairūs strateginio planavimo dokumentai. Tačiau iki šiol nebuvo dokumento, kuriuo remiantis būtų nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama valstybės politika, grindžiama abipusišku, paremtu pagarba ir partneryste ryšiu su Lietuvos diaspora, sudaranti sąlygas užsienio lietuviams išsaugoti lietuvių tautinį tapatumą ir skatinanti Lietuvos diasporą įsitraukti į valstybės kūrimo procesą. 4. „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programa (toliau – Programa) yra plėtros programa, parengta bendradarbiaujant užsienio lietuviams, Pasaulio lietuvių bendruomenei, valstybės institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir konsultuojantis su Lietuvos visuomene. Programa numato pasiekti, kad lietuvis, kad ir kur jis gyventų, jaustųsi „Globalios Lietuvos” dalimi ir dalyvautų valstybės gyvenime. 5. Rengiant Programą buvo remtasi gausias diasporas turinčių šalių politikos savo diasporos atžvilgiu patirtimi. Lietuvos migracijos procesai yra panašūs į Airijos, Lenkijos ar kitų šalių migracijos procesus. Šioms šalims pavyko savo diasporą įtraukti į valstybės kūrimą – ekonominį, kultūrinį, socialinį gyvenimą, – taip sustiprinti nacionalinius interesus konkuruojančiame globaliame pasaulyje. 6. Programa parengta vadovaujantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatomis. 7. Programoje vartojamos sąvokos: Lietuvos diaspora – užsienyje gyvenanti Lietuvos tautos dalis, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu. Lietuvos draugai – užsienio valstybių piliečiai, savanoriškai prisidedantys prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos ir Lietuvos interesų pasaulyje gynimo, palaikymo ir stiprinimo. Lituanistinė mokykla – švietimo įstaiga užsienyje, kurioje supažindinama su Lietuva, sudaromos sąlygos saviraiškai lietuvių kalba ir per kurią palaikoma ir skleidžiama lietuvybė. Pasaulio lietuvių bendruomenė – užsienyje įsteigta nevyriausybinė organizacija, vienijanti užsienio lietuvių bendruomenes ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – užsienyje įsteigta nevyriausybinė organizacija, vienijanti  užsienio lietuvių jaunimo sąjungas. Socialinis tinklas – socialinė struktūra, kurią sudaro individai ir (arba) organizacijos, siejami tarpusavio priklausomybės ryšių. Virtualioje (interneto) erdvėje socialinis tinklas yra bendruomenė asmenų, kurie jungiasi bendrai veiklai, dalijasi informacija. Užsienio lietuvių bendruomenė – prie Pasaulio lietuvių bendruomenės priklausanti tam tikroje užsienio valstybėje veikianti nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra vienyti toje valstybėje gyvenančius lietuvius. Užsienio lietuviai – užsienio valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys. Užsienio lietuvių lituanistinis švietimas – bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokyklų užsienyje veikla, kurios paskirtis – išsaugoti lietuvių tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu, padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. Užsienio lietuvių organizacija – tam tikroje užsienio valstybėje veikianti nevyriausybinė organizacija, vienijanti grupę tos valstybės lietuvių pagal geografinę vietovę, veiklą, pomėgius ar kitus interesus.

II. PROGRAMOS VIZIJA Užsienio lietuviai išlaiko lietuvių tautinį tapatumą ir ryšius su Lietuva, yra Lietuvos patriotai, savo veikla prisidedantys prie Lietuvos pažangos. Užtikrinama tarptautiniais įsipareigojimais garantuota asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, dalyvauja rinkimuose Lietuvoje, jų interesams atstovaujama Seime. Vyksta protų apykaita, mokslininkai – Lietuvos diasporos atstovai, vykdo bendrus projektus su Lietuvos akademine bendruomene, mokslininkus į Lietuvą pritraukia stažuočių ir mainų programos. Kultūros veikloje dalyvauja diasporos ir Lietuvos kūrėjai, vyksta produktyvūs mainai, užsienio lietuvių buvimo svetur patirtis grįžta į Lietuvą, stiprindama visuomenės kūrybinį potencialą. Lietuvos diaspora prisideda prie eksporto rinkų ieškojimo, investicijų, inovacijų ir atvykstamojo turizmo į Lietuvą skatinimo. Po visą pasaulį pasklidę lietuviai yra susijungę į bendrą kultūrinę, socialinę, mokslo ir komunikacinę erdvę. Lietuvos institucijų ir įstaigų teikiamos elektroninės paslaugos yra prieinamos užsienio lietuviams ir atitinka jų poreikius. Lietuvos diaspora kartu su Lietuvos draugais pristato Lietuvą pasaulyje, solidariai prisideda prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos, Lietuvos interesų pasaulyje gynimo, palaikymo ir stiprinimo. Lietuvos visuomenė supažindinama su užsienio lietuvių veikla ir jos istorija, skatinama domėtis užsienio lietuvių organizacijomis, o išvykusieji - dalyvauti jų veikloje.

III. PROGRAMOS PASKIRTIS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 18. Programos paskirtis – numatyti mechanizmus, sudarančius sąlygas ir kuriančius paskatas užsienio lietuviams puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, stiprinti Lietuvos diasporos ryšius su Lietuva, įsitraukti į įvairias valstybės gyvenimo sritis ir prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. 19. Programoje formuluojami jos paskirtį atitinkantys tikslai, įvardijami uždaviniai tikslams įgyvendinti, pateikiama kiekvieną tikslą paaiškinanti ir pagrindžianti informacija, apibrėžiami vertinimo kriterijai, padėsiantys nustatyti Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo sėkmę. 20. Pirmas tikslas – siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga. 20.1. Globalizacijos procesai, sparti mokslo ir technologijų plėtra kelia iššūkius valstybei ir tautai bei verčia ieškoti būdų, kaip šiomis sąlygomis išlaikyti lietuvių tautinį tapatumą. „Globalios Lietuvos“ sampratos realizavimas reiškia ne tik kitokio nei iki šiol požiūrio į emigraciją, bet ir kokybiškai naujų, grįstų partneryste ir pagarba, tautos ir valstybės santykių formavimą. „Globalios Lietuvos“ sampratą pirmiausia turi formuoti Lietuvos švietimo politika, kad dėl įvairių priežasčių į užsienį išvykstantys lietuviai jaustųsi Lietuvos patriotais ir integralios Lietuvos tautos dalimi. 20.2. Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (OL 2010, C 83) pabrėžiama pagarba tautų kultūrai bei valstybių narių nacionaliniam savitumui.  Tautinė savimonė, kalba, tradicijos, vertybės yra vienas svarbiausių individus vienijančių veiksnių. 20.3. Užsienio reikalų ministerijos 2010 metų duomenimis, užsienio lietuvių bendruomenės įregistruotos 41 užsienio valstybėje, 22 užsienio lietuvių jaunimo sąjungas vienija Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Užsienio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę. 20.4. Dalis užsienio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo ir lietuvybės palaikymo sistemą: lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, periodinės spaudos ir knygų lietuvių kalba leidybą, rengia valstybei svarbių datų minėjimą, organizuoja tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes. Kad užsienio lietuviai puoselėtų lietuvių tautinį tapatumą, plėtotų bendruomeninio ir organizacinio gyvenimo patirtį ir neatitoltų nuo Lietuvos politinio, socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo, reikia Lietuvos valstybės dėmesio ir paramos. 20.5. Užsienio lietuvių žiniasklaida prisideda prie lietuvių tautinio tapatumo, lietuvybės palaikymo, vykdo informacijos apie Lietuvą ir užsienio lietuvių bendruomenių įvairiose šalyse veiklą sklaidą, stiprina užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Lietuvos valstybės institucijos ir įstaigos teikia užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonėms oficialią informaciją, padeda dalyvauti valstybės remiamuose informacijos sklaidos projektuose ir nustatyta tvarka gauti paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir kitų valstybės finansavimo šaltinių. Siekiant padidinti užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonių profesionalumą ir informatyvumą, skatintinas jų bendradarbiavimas su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, informacijos mainai, tiesioginiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių žurnalistų ryšiai. 20.6. Nepaisant skirtingų užsienio lietuvių poreikių, lituanistinis švietimas užsienio lietuviams išlieka esminiu lietuvių tautinio tapatumo ir lietuvybės išlaikymo užsienyje veiksniu. 20.7. Užsienio reikalų ministerijos 2010 metų duomenimis, pasaulyje veikia 200 lituanistinių mokyklų: dauguma jų – neformaliojo švietimo ir 12 – bendrojo lavinimo mokyklų. Lituanistinėse mokyklose mokosi apie 8000 mokinių. 20.8. Lituanistinis ugdymas lituanistinėse mokyklose užsienyje yra skirtingas, pritaikytas konkrečios užsienio lietuvių bendruomenės poreikiams. Lituanistinėse mokyklose mokymo programos nėra unifikuotos, jos sudarytos pačių tose mokyklose dirbančių mokytojų, atsižvelgiant į mokyklos tikslus ir uždavinius, susirinkusių mokinių amžių, pasiekimų lygmenį. Dėl nevienodų Lietuvoje ir užsienyje taikomų lietuvių kalbos mokymo programų ir įvairios mokymo metodikos, mokymosi laiko trukmės ir skirtingos kalbinės aplinkos, skiriasi mokinių įgytų lietuvių kalbos žinių ir gebėjimų lygis. Todėl vaikai, net ir lankę lituanistines mokyklas, grįžę į Lietuvą turi sunkumų mokytis pagal Lietuvoje galiojančias ugdymo programas. 20.9. Lituanistiniam švietimui užsienyje galėtų pasitarnauti plačiai prieinamos lietuvių kalbos mokymo programos, paremtos kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytos skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams, taip pat galėtų būti rengiama kalbos pasiekimų atitinkamais lygiais vertinimo ir įsivertinimo sistema. Trūksta plačiai prieinamų nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi išteklių, kuriais galėtų naudotis ir tie mokiniai, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko lituanistinių mokyklų. Būtina aiški ir koordinuota lituanistinių mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir metodinės paramos teikimo sistema. 20.10. Lituanistinį švietimą užsienio lietuvių atstovai įvardija kaip vieną prioritetų, kur reikia kryptingos valstybės paramos ir dėmesio. Lituanistinį švietimą, pasitelkus inovatyvias informacines ir ryšių technologijas, reikia modernizuoti ir įtvirtinti glaudesnes jo sąsajas su Lietuvos švietimo sistema. 20.11. Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių apsaugą garantuoja tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos dokumentai. Tautinių mažumų teisių apsaugos įsipareigojimus taip pat nustato dvišalės sutartys. Tokias tarpvalstybines sutartis, numatančias asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, teisę laisvai puoselėti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, Lietuva yra sudariusi su Lenkija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Pažymėtina, kad atsakomybę už tautinių mažumų teisių apsaugos užtikrinimą prisiima šalis, kurioje gyvena tautinė mažuma. Lietuva stebi, ar užsienio valstybė, kurioje gyvena asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai, užtikrina tokią apsaugą, ar nepažeidžiamos tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės. Nustačius galimus pažeidimus, turi būti imamasi atitinkamų diplomatinių priemonių asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsaugai užtikrinti. Prie tokių pažeidimų nustatymo galėtų prisidėti ir užsienio lietuvių organizacijos. 21. Pirmo tikslo vertinimo kriterijus: sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje: dabartinė reikšmė (2010 metais) – patenkinamos; siektina reikšmė (2019 metais) – geros. 22. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 22.1. įtvirtinti visuomenėje „Globalios Lietuvos“ sampratą, skatinti užsienio lietuvius puoselėti lietuvių tautinį tapatumą, lietuvybę ir bendruomeniškumą, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą; 22.2. išnaudojant inovatyvias informacines ir ryšių technologijas, modernizuoti lituanistinį švietimą ir įtvirtinti glaudesnes jo sąsajas su Lietuvos švietimo sistema; 22.3. sukurti plačiai prieinamą, skirtingoms kalbinėms grupėms pritaikytą, lietuvių kalbos mokymosi modulinę sistemą, išplėtoti nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi išteklius; 22.4. stebėti, kaupti ir analizuoti informaciją apie asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsaugą. Uždavinių vertinimo kriterijai: 23.1. surengtas užsienio lietuvių organizacijų projektų, susijusių su tautiškumo ir lietuvybės puoselėjimu, konkursas: (2010 metais) – 1; siektina reikšmė (2019 metais) – po 1 kasmet; 23.2. „Globalios Lietuvos“ idėjai populiarinti skirtų renginių ir iniciatyvų skaičius:  (2010 metais) – 2; siektina reikšmė (2019 metais) – ne mažiau kaip po 2 kasmet; 23.3. nacionaliniu lygmeniu parengta skirtingoms kalbinėms grupėms pritaikyta ir virtualioje mokymosi aplinkoje skelbiama lietuvių kalbos mokymosi modulinė sistema: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra (parengta ir plėtojama); 23.4. išplėtoti nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi moduliai, vykdoma lietuvių kalbos mokymosi galimybių sklaida: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nepakankamai; siektina reikšmė  (2019 metais) – pakankamai; 23.5. parengta neformaliojo lituanistinio švietimo lietuvių kalbos pasiekimų atitinkamais lygiais vertinimo ir įsivertinimo sistema: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė  (2019 metais) – yra; 23.6. parengiamas informacinis biuletenis apie asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių padėtį: dabartinė reikšmė (2010 metais) – 0; siektina reikšmė  (2019 metais) – po 1 kasmet. 24. Antras tikslas – skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, mokslo, kultūros ir sporto gyvenimą. 24.1. Didėjant užsienio valstybėse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičiui, svarbu išlaikyti ir stiprinti jų ryšį su Lietuva. Todėl Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinis reguliavimas, taip pat ir nustatantis galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui turėti kitos valstybės pilietybę, turėtų būti nuoseklus, aiškus ir atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. 24.2. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių aktyvumas rinkimuose yra mažas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose užsienyje balsavo 17 tūkst. rinkėjų, 2008 metais vykusiuose rinkimuose – 10 tūkst. rinkėjų, o 2009 metais Respublikos Prezidento rinkimuose – 15 tūkst. rinkėjų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje ir turinčių balsavimo teisę, gali būti apie kelis šimtus tūkstančių, toks aktyvumas yra labai menkas. Įdiegus balsavimo internetu sistemą būtų išplėstos Lietuvos Respublikos piliečių užsienyje dalyvavimo rinkimuose galimybės ir, tikėtina, padidėtų piliečių aktyvumas. 24.3. Šiuo metu galiojanti Seimo rinkimų sistema, kai užsienyje gyvenantys piliečiai yra įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, t.y. į Naujamiesčio rinkimų apygardos, rinkėjų sąrašą, yra išskirtinė kitų valstybių praktikos kontekste. Paprastai valstybės, suteikdamos užsienyje gyvenantiems savo piliečiams rinkimų teisę, tokių piliečių balsus sumuoja su jų paskutinės gyvenamosios vietos apygardos rinkėjų balsais arba suteikia jiems atskirą politinį atstovavimą. Lietuvos Respublikos piliečius užsienyje dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime galėtų paskatinti Lietuvos įstatymais įteisintų atskirų vienmandačių rinkimų apygardų užsienyje sudarymas. 24.4. Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos migracijos tinklo ir Socialinių tyrimų instituto atliktos mokslo studijos „Grįžtamoji migracija: teorinės įžvalgos ir situacija Lietuvoje“ (2009 m.) duomenimis, daugelis užsienio lietuvių, nors ir negrįždami, norėtų aktyviau dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime. Daugiau nei pusė užsienio lietuvių bendruomenių atstovų norėtų, kad užsienio lietuviai turėtų balsavimo teisę ne tik Seimo, bet ir savivaldybių rinkimuose, turėtų savo atstovus Seime, būtų renkami į Seimą. 24.5. Lietuvos valstybei svarbu, kad iš jos išvykę asmenys nenutrauktų ryšių su gimtine ir savo žiniomis ir investicijomis prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Užsienyje gyvenantys lietuvių verslininkai galėtų tapti atrama Lietuvos verslininkams įsitvirtinant užsienio šalių rinkose, ginant Lietuvos ekonominius interesus užsienyje. 24.6. Reikšmingas Lietuvos ir jos diasporos stiprėjančio bendradarbiavimo ekonomikos srityje pavyzdys – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) veiklos plėtojimas. Jau keletą metų PLEF organizuojami Lietuvoje ir užsienyje, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominius interesus ir jos diasporos potencialą tam tikroje užsienio valstybėje. Plėtojant PLEF veiklą, bendromis Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų, verslo struktūrų bei Lietuvos diasporos pastangomis sukuriamas globalus verslo kontaktų tinklas, užtikrinantis nuolatinius ir veiksmingus Lietuvos verslo bendruomenės, valstybės institucijų ir įstaigų, diasporos informacinius ir konsultacinius mainus. Toks kontaktų tinklas gali tapti sektinu pavyzdžiu kitiems specializuotiems profesiniams, akademiniams, kultūriniams ir visuomeniniams tinklams kurti. 24.7. Vienas iš Lietuvos ir po pasaulį pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžių – kas treji metai rengiami Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai. Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai pradėti organizuoti 1969 metais Jungtinėse Amerikos Valstijoje lietuvių bendruomenės iniciatyva. Simpoziumų metu atsiranda galimybė susitikti lietuvių kilmės ir Lietuvoje gyvenantiems mokslininkams, kultūros veikėjams, studentams, doktorantams, pristatyti savo veiklą ir užmegzti naujus ryšius. Šių simpoziumų veiklos tęstinumo užtikrinimas yra svarbus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mokslininkų bendrų iniciatyvų, kurios galėtų prisidėti prie Lietuvos pažangos, plėtotei. 24.8. Globaliu reiškiniu tapęs žmonių judėjimas kelia naujų iššūkių Lietuvos kultūros politikai, skatina keisti požiūrį į visuomenės, bendruomenių ir joms atstovaujančių individų tautinį tapatumą, kitaip aiškinti lietuvybės sampratą: pakeisti su tam tikra teritorija siejamą tautinio tapatumo idėją dinamiška ir atvira šiuolaikinės visuomenės procesams. Atitinkamai kultūros politika turėtų būti siejama ne tik su dabartine Lietuvos teritorija, bet apimti ir Lietuvos tautos dalį užsienyje, skatinant ją pagal galimybes dalyvauti įgyvendinant kultūros politiką. 24.9. Kultūros paveldas – neatskiriama tautos tapatumo ir kultūros politikos dalis. Prie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje nustatymo ir išsaugojimo, informacijos apie jį sklaidos per projektinę veiklą galėtų prisidėti užsienio lietuvių bendruomenės ir organizacijos. 24.10. Užsienio lietuvių organizacijų veiklos dokumentai gali būti vertingi tyrimų ir istorinės atminties šaltiniai. Lietuvos valstybinės archyvų sistemos įstaigos nuo 1990 metų siekė sugrąžinti Lietuvai istorinio paveldo ir su Lietuva susijusius dokumentus ar jų kopijas. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvos valstybės archyvai 1991–2009 metais perėmė saugoti 9055 bylas, 292 kino juostas, 3311 nuotraukų, 8303 garso įrašus. Tačiau Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su archyvų turėtojais užsienyje neįgavo sisteminio pobūdžio, nebuvo už šio bendradarbiavimo koordinavimą atsakingos vienos institucijos. Lietuvoje veikiančioms institucijoms trūksta informacijos apie archyvų turėtojus užsienyje ir jų turimų dokumentų reikšmę, o archyvų turėtojams užsienyje – dokumentų tvarkymo ir naudojimo žinių. Lietuvos valstybės institucijoms ir įstaigoms bendradarbiaujant su užsienio lietuviais, archyvai užsienyje turėtų būti tinkamai sutvarkyti, išsaugoti ir integruoti į informacinę erdvę. 24.11. Plėtojant užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, reikšmingas vaidmuo tenka savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Sistemingai ir aktyviai stiprinant lietuvius vienijančius saitus – abipusius mainus, vizitus, projektinę veiklą lietuvybės puoselėjimo, kultūros, mokslo, sporto srityse, būtina skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į savo gimtojo miesto ar rajono veiklą, planuojamas su užsienio valstybių miestais bendradarbiavimo programas, pasitelkti jų patirtį ir idėjas svarstant konkretaus miesto ar rajono viziją ir dalyvauti sprendžiant jo problemas. Toks bendradarbiavimas ne tik sustiprintų užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, bet ir prisidėtų prie susigiminiavusių miestų programų verslo, kultūros, švietimo ir sporto srityse, plėtojimo. 25. Antro tikslo vertinimo kriterijus: išplėtotos galimybės užsienio lietuviams dalyvauti įvairiose Lietuvos gyvenimo srityse: (2010 metais) – patenkinamos; siektina reikšmė (2019 metais) – geros. 26. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 26.1. plėsti užsienio lietuvių dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime galimybes: sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, balsuoti internetu, spręsti užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams skirtų rinkimų apygardų sudarymo klausimus; 26.2. skatinti užsienio valstybėse veikiančias ir užsienio lietuvių vadovaujamas verslo struktūras bendradarbiauti su Lietuvos asocijuotomis verslo struktūromis, valstybės institucijomis ir įstaigomis, atsakingomis už eksporto ir investicijų skatinimą; 26.3. susisteminti informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, skatinti užsienio lietuvius dalyvauti prižiūrint kultūros paveldą užsienyje ir skleisti apie jį informaciją; 26.4. rūpintis archyvų užsienyje išsaugojimu, integravimu į informacinę erdvę ir sklaida; 26.5. skatinti užsienio lietuvius dalyvauti su Lietuva susijusioje mokslo, kultūros ir sporto veikloje, o Lietuvos savivaldybių institucijas ir įstaigas – aktyviau įsitraukti į bendras su užsienio lietuviais iniciatyvas ir projektus. Uždavinių vertinimo kriterijai: 27.1. Lietuvos Respublikos piliečių užsienyje aktyvumo rinkimuose augimas (procentais): dabartinė reikšmė (2009 metais) – 10; siektina reikšmė (2019 metais) – 20; 27.2. surengtų Lietuvos ekonominiams interesams atstovaujančių tarptautinių renginių ir iniciatyvų, verslo misijų, kuriose dalyvauja Lietuvos diasporos atstovai, skaičius: dabartinė reikšmė (2010 metais)  – 30; (2019 metais) – ne mažiau kaip po 30 kasmet; 27.3. parengtas Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo sąvadas, išplėtotos galimybės užsienio lietuviams prisidėti prie Lietuvai svarbaus kultūros paveldo užsienyje išsaugojimo ir informacijos apie jį sklaidos: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra;  siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 27.4. identifikuotų ir į informacinę erdvę integruotų užsienio lietuvių archyvų rinkinių skaičius: dabartinė reikšmė (2010 metais) – 0; siektina reikšmė  (2019 metais) – 200; 27.5. identifikuotos teisės aktų nuostatos, trukdančios užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvoje vykdomuose mokslo, švietimo, kultūros ir socialiniuose projektuose ir inicijuoti šių nuostatų pakeitimai: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra. 28. Trečias tikslas – stiprinant užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, skatinti juos grįžti į Tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu. 28.1. Šiandienos realijos diktuoja naują požiūrį į valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykį, pagrįstą būtinybe skatinti į užsienį išvykusius ir ten gyvenančius lietuvius plėtoti ryšius su Lietuva, kaip daugiasluoksniu istoriniu, politiniu, ekonominiu ir kultūriniu vienetu. Ryšių su Lietuva stiprinimas užsienio lietuviams padėtų neatitolti nuo politinio, socialinio, kultūrinio ir ekonominio Lietuvos gyvenimo, apsispręsti grįžti į Lietuvą ir reintegruotis Lietuvoje. 28.2. Iki šiol trūksta tikslių ir patikimų statistinių duomenų apie Lietuvos tautos dalį užsienyje: užsienio valstybių institucijų pateikiama informacija dažnai nėra tiksli ir atnaujinta, ne visi Lietuvos gyventojai deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 66-1940), Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiama informacija yra  fragmentiška, nes konsulinė registracija yra neprivaloma ir atliekama tik Lietuvos Respublikos piliečiams pageidaujant. 28.3. Siekiant nustatyti tikslesnį išvykusių iš Lietuvos gyventojų skaičių, išvykimo priežastis ir išvykimo šalis, geriau pažinti Lietuvos diasporos būklę, turi būti periodiškai atliekamos užsienio lietuvių apklausos ir tyrimai. Tai sudarytų galimybę geriau pažinti Lietuvos diasporos interesus ir poreikius, vertybines, kultūrines ir kitas nuostatas, padėtų nustatyti veiksmus, lemiančius apsisprendimą grįžti į Tėvynę. 28.4. Per dvidešimt nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos gyventojų, dalis jų – mokslininkai, tyrėjai, aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai dirbantys informacinių ir ryšių technologijų ar sveikatos priežiūros srityje. Lietuvoje vykstantis protų nutekėjimo procesas neigiamai veikia Lietuvos mokslo ir ekonomikos raidą. Visuomenės apklausos ir tyrimai rodo, kad emigracijos lygį tarp šalių labiausiai lemia pragyvenimo lygio skirtumai. Daugelis išvykusių į užsienį Lietuvos mokslininkų, tyrėjų, aukštos kvalifikacijos specialistų nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su užsienio šalimi, kurioje dabar gyvena, tačiau, be socialinių – ekonominių, nurodo ir kitas grįžimo sąlygas: aiškią karjeros ir darbo perspektyvą, šiuolaikišką darbo aplinką, pokyčius mokslo finansavimo sistemoje, galimybes vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Užsienio lietuviai norėtų dalyvauti Lietuvos socialiniame ir ekonominiame gyvenime, išnaudodami trumpalaikius vizitus ir bendrus projektus, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis. Viena iš priemonių, galinčių suaktyvinti tokį bendradarbiavimą – informacijos iš įvairių šaltinių apie Lietuvoje vykdomus projektus ir iniciatyvas, jų finansavimo, darbo, studijų galimybes sisteminimas ir sklaida. Siekiant išlaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiu ar išvykusiu studijuoti jaunimu, būtina skatinti užsienyje studijuojančius studentus atlikti praktiką (stažuotes) Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose bei privačiose kompanijose. 28.5. Užsienio lietuvių grįžimą skatinantys veiksniai gali varijuoti nuo politinių, socialinių ar ekonominių priežasčių iki tik konkrečiam asmeniui svarbių nuostatų. Nors deklaratyviai yra skatinama grįžti į Lietuvą, egzistuoja daug praktinių problemų, kurios stabdo grįžimą. Viena iš jų – nepakankama informacijos apie socialines ir ekonomines garantijas, darbo ir persikvalifikavimo galimybes Lietuvoje sklaida ir prieinamumas. Grįžimo skatinimo požiūriu  svarbu, kad užsienio lietuviams būtų sudarytos galimybės gauti susistemintą, naudingą ir teisingą informaciją aktualiais su grįžimu į Tėvynę susijusiais klausimais. 28.6. Sugrįžusių į Lietuvą asmenų socializacijos, integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sėkmė gali lemti ne vien tik jų pačių reintegravimąsi Lietuvoje, bet ir turėti įtakos jų draugų, artimųjų, likusių užsienio šalyse, apsisprendimui grįžti į Lietuvą. Todėl būtina tobulinti viešųjų paslaugų sistemą, padėsiančią spręsti aktualiausias su reintegravimusi į Lietuvos gyvenimą susijusias problemas. Tradiciškai reintegracijos paslaugų pakete turi būti tokios paslaugos, kaip parama sprendžiant socialinės apsaugos klausimus, pagalba ieškant darbo, persikvalifikavimas, mokymai ir specialios mokymo programos grįžtantiems vaikams, psichologinė pagalba jau sugrįžusiems ir grįžti besiruošiantiems užsienio lietuviams ir jų šeimų nariams. Teikiant praktinę pagalbą ir patarimus, aktyvią poziciją galėtų užimti nevyriausybinės organizacijos. 29. Trečio tikslo vertinimo kriterijus: pagerėjęs užsienio lietuvių informuotumas grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais: dabartinė reikšmė (2010 metais) – patenkinamas; siektina reikšmė (2019 metais) – geras. 30. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 30.1. vykdyti užsienio lietuvių būklės ir poreikių stebėseną; 30.2. sudaryti sąlygas užsienio lietuviams „vieno langelio“ principu gauti aktualią informaciją grįžimo į Tėvynę klausimais; 30.3. sukurti paslaugų sistemą, skirtą grįžtančių užsienio lietuvių ir jų šeimų narių reintegracijai Lietuvoje; 30.4. skatinti užsienio lietuvių, taip pat ir jų tikslinių grupių: mokslininkų, tyrėjų, aukštos kvalifikacijos specialistų, grįžimą, įskaitant trumpalaikius vizitus ir užsienyje studijuojančių studentų praktikos (stažuočių) atlikimą Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose bei privačiose kompanijose; 30.5. sukurti ir įtvirtinti kuo palankesnes galimybes užsienio lietuviams dalyvauti teisės aktų rengimo ir nepalankių grįžimo skatinimo požiūriu teisės aktų nuostatų vertinimo procese. 31. Uždavinių vertinimo kriterijai: 31.1. atlikti užsienio lietuvių būklės, poreikių tyrimai (apklausos) (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 31.2. sukurta informacijos aktualiais grįžimo į Tėvynę teikimo klausimais sistema: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 31.3. sukurta reintegracijos procesą grįžtantiems užsienio lietuviams palengvinanti paslaugų sistema: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 31.4. užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gaunančių valstybės paramą, skaičius: dabartinė reikšmė (2010 metais) – 150, siektina reikšmė (2019 metais) – 200; 31.5. užsienyje studijuojančių studentų, atlikusių praktiką (stažuotes) Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose bei privačiose kompanijose, skaičius: dabartinė reikšmė (2010 metais) – 32; siektina reikšmė (2019 metais) – 64; 31.6. susisteminta informacija apie Lietuvos diasporos tikslines grupes: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 31.7. kartu su užsienio lietuviais vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų stebėsena, siekiant identifikuoti nepalankias grįžimo skatinimo požiūriu nuostatas: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra (stebėsena nevykdoma); siektina reikšmė (2019 metais) – yra (stebėsena vykdoma). 32. Ketvirtas tikslas – išnaudojant moderniųjų technologijų ir informacinės sklaidos galimybes, sukurti lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią komunikacinę erdvę, tenkinančią informacinius, socialinius, kultūrinius ir kitus poreikius. 32.1. Kasmet didėjantis neregistruotų užsienio lietuvių organizacijų, susikūrusių pagal geografinę vietovę, veiklą, pomėgius ar kitus interesus, skaičius liudija, kad norima burtis. Realią tokių organizacijų sąveiką ir jų ryšį su Lietuva papildo skaitmeninėmis technologijomis grįsti virtualūs ryšiai, sudarantys galimybę keistis rūpima informacija, palaikyti kasdienius kontaktus su giminaičiais ir draugais. Patobulinus jau egzistuojančius internetinius vartus arba sukūrus naują lietuvius pasaulyje jungiančią internetinę erdvę, ją būtų galima išnaudoti ne tik informacinėms, socialinėms, kultūrinėms, lituanistinio švietimo, konsulinėms paslaugoms teikti, bet ir skatinti bendruomeniškumui, įsitraukti į realias nevyriausybines organizacijas ir virtualius socialinius tinklus, stiprinti ir plėtoti tautos ryšius ir kartu mažinti atotrūkį tarp Lietuvoje gyvenančių ir išvykusių lietuvių. Elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė užtikrintų galimybes užsienio lietuviams efektyviau ir greičiau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą. 32.2. Lietuvai, turinčiai gausią diasporą užsienyje, informacijos sklaidos už Lietuvos sienų klausimas yra ypač aktualus. Užtikrinant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World“ veiklą, siekiama sudaryti sąlygas užsienio valstybėse skleisti informaciją apie Lietuvą, jos kultūrą, puoselėti lietuvių kalbą, išlaikyti glaudžius ryšius su užsienio lietuviais, teikti lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, tradicijų ir kultūros pamokas. Kanalo sklaidos galimybės, laidų kokybė ir įvairovė turi atitikti užsienio lietuvių poreikius, kuriuos numatoma įvertinti apklausų būdu. 32.3. Programa „LTV World“ šiuo metu matoma visoje Šiaurės Amerikos ir Europos teritorijoje, Rytuose – iki pat Uralo kalnų, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Turkijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2010 m. balandžio 22 d. rezoliuciją „Dėl televizijos kanalo „LTV World“ transliavimo“, turi būti siekiama, kad transliavimo signalas pasiektų užsienio lietuvius, gyvenančius Australijoje ir Pietų Amerikoje, taip pat užtikrinti kokybišką kanalo transliavimą internetu. 32.4. Kryptingai vykdydamas viešųjų ryšių darbą, „LTV World“ televizijos kanalas turėtų prisidėti prie skatinimo grįžti ir skleisti informaciją, susijusią su reintegravimusi Lietuvoje, taip pat sudaryti galimybę užsienio lietuviams turėti savo kuriamas laidas. 33. Ketvirto tikslo vertinimo kriterijus: sukurta užsienio lietuvių komunikacinius ir viešųjų paslaugų poreikius atitinkanti sistema (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra. 34. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 34.1. vadovaujantis efektyvumo ir sąnaudų proporcingumo kriterijais, sukurti internetinį tinklalapį, jungiantį lietuvius pasaulyje į bendrą komunikacinę erdvę; 34.2. užtikrinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World“ pasiekiamumą ir plėtrą užsienyje; 34.3. vykdyti užsienio lietuvių poreikių dėl teikiamų viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimus. 35. Uždavinių vertinimo kriterijai: 35.1. sukurtas užsienio lietuvių poreikius tenkinantis internetinis tinklalapis: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra; 35.2. „LTV World“ pasiekiamumas ir plėtra pasaulyje: dabartinė reikšmė (2010 metais) – „LTV World“ per palydovą transliuojamas 24 val. per parą Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir tiesiogiai transliuojamas internetu; siektina reikšmė (2019 metais) – „LTV World“ per palydovą matomas Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje ir užtikrinamas tiesioginis transliavimas internetu naudojant pažangiausias technologijas; 35.3. įvertinta teikiamų viešųjų paslaugų atitiktis užsienio lietuvių poreikiams: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nėra; siektina reikšmė (2019 metais) – yra. 36. Penktas tikslas – skatinti Lietuvos diasporą įsitraukti į Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą. 36.1. Istorinis Lietuvos diasporos vaidmuo, kuris jai teko kelyje į Lietuvos nepriklausomybę ir nepriklausomos valstybės įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje metu, liudija apie pasiaukojamą, savanoriškumo principais grįstą Lietuvos diasporos veiklą atstovaujant savo Tėvynės egzistenciniams interesams ir prisidedant prie Lietuvos autoriteto didinimo pasaulyje. 36.2. XXI a. Lietuvos įvaizdžio formavimo politikoje Lietuvos diasporai dažnai priskiriamas pasyvios auditorijos, o ne lietuvių kultūros, didžiausių Lietuvos laimėjimų užsienyje skleidėjos vaidmuo. Gerai žinodama įvairių užsienio kraštų specifiką, Lietuvos diaspora yra sukaupusi vertingos Lietuvos pristatymo užsienyje patirties, kurią būtina išnaudoti Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje stiprinti. 36.3. Svarbus vaidmuo pristatant Lietuvą ir Lietuvos turizmo potencialą tenka Lietuvos turizmo informacijos centrams užsienyje. Remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2010 metais tokie centrai veikė 8 užsienio valstybėse: Vokietijoje (Berlyne), Lenkijoje (Varšuvoje), Suomijoje (Helsinkyje), Rusijoje (Maskvoje), Jungtinėje Karalystėje (Londone), Prancūzijoje (Paryžiuje), Italijoje (Romoje), Ispanijoje (Barselonoje). Kai kuriuose turizmo informacijos centruose dirba užsienio lietuviai, kurie neretai yra ir aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai. Siekiant racionaliai panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, būtina skatinti užsienio lietuvius ir Lietuvos draugus aktyviau įsitraukti į šių centrų organizuojamą veiklą, pristatant patrauklias turizmo galimybes Lietuvoje ir plečiant Lietuvos turizmo rinką užsienyje. 36.4. Iki šiol valstybės strateginio planavimo santykiams su užsienio lietuviais skirtuose dokumentuose nebuvo apibrėžtas siekis stiprinti ryšius su įvairių tautybių asmenimis, kurie gimė ir (ar) gyveno Lietuvoje ir save susiejo su Lietuva. Lietuvos draugai, užsienio valstybių piliečiai, siejantys save su Lietuva ir savanoriškai prisidedantys prie informacijos apie Lietuvą sklaidos, Lietuvos interesų pasaulyje stiprinimo, yra Lietuvos kultūros, mokslo ar verslo „ambasadoriai“ užsienyje ir neatsiejama „Globalios Lietuvos“ dalis. 37. Penkto tikslo vertinimo kriterijus: Lietuvos žinomumas ir tarptautinis patrauklumas užsienio lietuvių gyvenamuose kraštuose: dabartinė reikšmė (2010 metais) – patenkinamas; siektina reikšmė (2019 metais) – geras. 38. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 38.1. remiantis Lietuvos diasporos patirtimi ir ryšiais, koordinuotomis pastangomis stiprinti Lietuvos pristatymo pasaulyje sklaidą ir atstovavimą Lietuvos interesams užsienyje, skatinti Lietuvos diasporą įsitraukti į atvykstamojo turizmo į Lietuvą populiarinimą, plėsti Lietuvos draugų ratą; 38.2. supažindinti Lietuvos visuomenę su užsienio lietuvių veikla ir įvairių sričių laimėjimais. 39. Uždavinių vertinimo kriterijai: 39.1. Lietuvos pristatymo užsienyje projektų ir iniciatyvų, kuriuose dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, skaičius: dabartinė reikšmė (2010 metais) – 140; siektina reikšmė (2019 metais)  – 180; 39.2. apklausos būdu nustatomas Lietuvos visuomenės informuotumas apie Lietuvos diasporos veiklą: dabartinė reikšmė (2010 metais) – patenkinamas; siektina reikšmė (2019 metais) – geras.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 40. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 41. Programos įgyvendinimo priežiūrą vykdo Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 49 -1982). 42. Programai įgyvendinti rengiamas tarpinstitucinis veiklos planas, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 43. Programą įgyvendinančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos kasmet iki sausio 20 dienos Užsienio reikalų ministerijai pateikia duomenis apie tarpinstitucinio veiklos plano vykdymo rezultatus. 44. Programą pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų, Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos susisiekimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos ūkio, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos savivaldybės, Statistikos departamentas, kitos valstybės institucijos ir įstaigos. 45. Programa įgyvendinama iš asignavimų valdytojams skirtų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 46. Programos įgyvendinimas taip pat grindžiamas visuomeniškumo pagrindais ir savanoriškos veiklos principais. Tikimasi, kad įgyvendinant Programą aktyviai dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenė ir kitos nevyriausybinės organizacijos.