Dėdės Redžepo trobelė: valstybė valstybėje

Iš pradžių dėdės Redžepo trobelės galvosūkis atrodo keistas, nelogiškas: kas jis, gal beprotis, o gal tarnauja rusams, o gal amerikiečiams, o gal ir tiems, ir tiems, bet galiausiai nori apgauti visus? Visokių versijų galima sugalvoti, tačiau mąstyti reikėtų paprasčiau. Situacija imperium in imperio (κράτος εν κράτει) žinoma nuo Antikos laikų. Privačios korporacijos, oligarchai visais laikais kūrė valstybes valstybėse, kad galėtų manipuliuoti žmonėmis per politikus.

Bet ne veltui Sokratas nuodus gėrė. Tai, kad pasaulio žiniasklaidą ir galingiausias korporacijas valdo sąlyginai nedidelis kiekis žmonių, yra jokia paslaptis, tai nėra sąmokslo teorija. Perversmų menas žinomas nuo Sun Tzu Karo meno laikų, o ir anksčiau tikriausiai.

Ir šiuo atveju visai nesvarbu, kas teisus, o kas ne. Prieš trejus metus lygiai tas pats vyko dar vienoje savyje susipainiojusioje šalyje: Egipte. Šalyje, kurios istorija, kaip ir Turkijos, ilga ir įdomi, mačiusi tiek visko, kad nustebinti nelabai yra kuo. 2013 m. ilgai nekęstas diktatorius Egipte buvo nuverstas paprastų žmonių, tačiau tuo pasinaudojo armija, kurios atstovai dabar valdo šalį. Tas pats vyksta Turkijoje.

Pats žodis imperium reiškia ne ką kitą, o valdymą armija. Apsistatyti specialiosiomis tarnybomis ir generolais patogu ir sąlyginai saugu bet kokiam į diktatūrą linkusiam politikui, tačiau tai jam pačiam gali liūdnai baigtis. Jėgos struktūros nemėgsta viršininkų, kai puikiai žino jų nuodėmes, o realiai joms vienodai, koks dėdė ar teta valdys juos. Iš tikrųjų viską valdo armija.

Lietuvoje tiek džiaugsmo kelia didėjantis patriotizmas. Jis turi ir kitą pusę. Kas yra Sąjūdis, signatarai, Lietuvos Atgimimas, daugelis patriotų pamiršo, jie kalba apie Rusijos grėsmę ir draugus iš NATO, JAV. Ar ne laikas stabdyti tokias kvailas mintis ir atsigręžti į imperium, armiją, kuri gali mus pražudyti? Kaip ir demokratija, ji tėra įrankis, kad valstybė klestėtų. Galingiausios, turtingiausios pasaulio valstybės neturi milijoninių armijų, jos turi geriausius diplomatus ir bankus, geriausius mokslininkus, gydytojus, pedagogus. Ar pedagogai Lietuvoje dar gerbiami?

Ką daryti piliečiams, kad jie netaptų imperium, visagalės ir nelabai mąstančios armijos įkaitais? Juk jau siuntė lietuvių karius į Iraką mūsų valdžia, o paaiškėjo, kad be reikalo. Afganistano karo pamokų neišmoko, Irako taip pat, tad dabar lietuviai kariauja už Prancūziją Malyje, už NATO ir JAV (ar pasaulio taiką, kaip tarybiniais laikais Angoloje?) Sirijoje, už ukrainiečius (ar JAV?) Ukrainoje.

Militarizmas tapo mada. Jei nenori kariauti su Rusija, esi kvailys. Nuvažiuokite į bet kurią Europos valstybę, kurioje rusofobija mažesnė nei Lietuvoje (o ji mažesnė visur), ir pasakykite kokiam italui: rusai puola. Nesupras. Sakys: kvailas, ar ką? Espresso gal? Atsikvošėk.

O Turkijos vadovą pridenginėjanti Rusija sukūrė pasaką, kaip jį gelbėjo specnazas. Šios pasakos detalės įdomios mitologams, o mums svarbiausia suvokti, kad jis tėra marionetė savo paties sukurtame teatre, kuriame šeimininkauja jau nebe jis. Turkijos noras eiti į ES, Izraelio noras gauti Kurdistaną, daugybės jaunų turkų noras nebematyti dėdės Redžepo ūsų yra labai realus. Turkai yra puikūs žmonės. Ar jie europiečiai? Taip, žinoma. Kitokie nei kitos tautos, tačiau argi tai blogai? Ar kam nors trukdo turkų kvartalai Nyderlanduose, Belgijoje? Juose, skirtingai nuo Prancūzijos nekenčiančių tunisiečių ir alžyriečių teroristų irštvų, ramu.

O kol dar žaidžiama Turkijos likimu, jos vis dar prezidentas pagaliau pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, valstybės valstybėje vadovas susijęs su kurdais. Jau galvojau, kiek gi truks laiko, kol bus paminėti kurdai.

Įdomu, kad prieš trijų mėnesių nepaprastosios padėties įvedimą pasisakė net 115 Turkijos parlamentarų, už 346. Kaip matome, prezidentui nepritariančiųjų yra tikrai daug, o visų jam išžudyti ar atleisti iš darbo ir valdyti vienam nepavyks.

Nors ką gali žinoti. Liepos 21 d. NATO valstybė Turkija suspendavo Europos Žmogaus Teisių Konvenciją. Ką tai reiškia? Kad Turkijoje dabar jos valdžia su žmonėmis gali daryti bet ką. Tai, kuo kaltinama, tarkime, Šiaurės Korėja, tačiau bent kol kas legaliai.

Tačiau kas, išskyrus Donaldą Trampą (Donald Trump), kurio JAV visi nekenčia, bet visi slapta nori, kad jis taptų prezidentu, sustabdys Turkijos vadovą? Tik D. Trampas gali susikauti su sena JAV Šaltojo karo priešininke Rusija. Žodžiais. Gal ir ne tik jais.

Tuomet Turkija bus panaši į Iraką ir Siriją, kurių žemėlapyje velnias koją nusilaužtų (ar bent norima sudaryti tokį įspūdį).

Ką daryti? Dar kartą perskaityti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartį. Jos 12 straipsnyje pasakyta: šią sutartį galima keisti bet kada.

Todėl Turkija vieną dieną tiesiog gali tapti nebereikalinga NATO, nes pavojinga: joje gyvena valstybė valstybėje (turk. derin devlet). Apie ją šnekėta mažai, tačiau Specialusis karo komitetas (Özel Harp Dairesi) Turkijoje atsirado dar 1965 m. ir veikė iki 1992-ųjų. Tuomet jį perėmė specialiosios Turkijos pajėgos. Būtent šis armijos padalinys okupavo Kiprą 1974 m. (Vakarai tyli).

Turkijoje veikia ir dar Osmanų laikais, 1846 metais, įsteigtas žandarmerijos korpusas Jandarma Genel Komutanlığı. Ši slaptoji tarnyba, geriau žinoma kaip JITEM, užsiima tuo, apie ką nepriklausoma Lietuvos spauda niekada neparašys. Kaip neparašys ir apie NATO slaptąją vidinę (vieną iš daugelio) organizaciją Operazione Gladio, kuri, įkurta Romoje 1956 m., oficialiai išnyko 1990 m. Keli šimtai elitinių Gladio narių Europoje ir už jos ribų išdarinėjo tokius dalykus, apie kuriuos sužinoję Lietuvos patriotai sunerimtų labiau, nei išgirdę gandą, kad puola rusai. Ko vertas vien faktas, kad viešai Gladio egzistavimas patvirtintas tik 1990 m., kai tuometinis Italijos premjeras Džulijus Andreotis (Giulio Andreotti) turėjo pripažinti savo ryšius su mafija, Vatikanu, NATO, žurnalistų žudymu. Dž. Andreotį vadino Divo Guilio, dieviškuoju Julijumi. Taip kadaise vadintas Cezaris.

Kada sužinosime tiesą apie tai, kas dabar vyksta pasaulyje? Būkime ramūs, tikrai negreit. Niekas negarantuoja, kad tiesą sako snoudenai, asanžai ir kiti keisti tipai.

Svarbiausia, kad valstybė valstybėje neužvaldytų Lietuvos.