Šaltiniai: Greenaction for Health and Environmental Justice 415-248-5010
www.greenaction.org, Global Alliance for Incinerator Alternatives (GAIA) 510-883-9490
www.no-burn.org.Objekto pavadinimas: Termoselekt, Karlsruhės miestas, Vokietija
Savininkas: EnBW (www.enbw.com) – stambios Vokietijos energetinės kompanijos padalinys. Technologijos savininkė - Šveicarijoje įsikūrusi įmonė Thermoselect (www.thermoselect.com). Technologija licenzijuota JAV, Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Paskirtis: buitinių atliekų deginimas
Statusas: Uždaryta 2004 m. Nuo 1999 metų veikė išplėstinio testavimo režimu, nuo 2002 metų gamykla buvo naudojama komerciniam atliekų deginimui.
Termoselekt atliekų deginimo gamykla buvo viena stambiausių buitinių atliekų deginimo gamyklų, planuota kad degins iki 225 tūkst. tonų atliekų per metus. Nuolatinės gamyklos veikimo problemos lėmė tai, kad vietinės žiniasklaidos įmonė buvo pervadinta į „Termodefekt“ – pilnų planuotų deginimo apimčių gamykla niekada taip ir nebuvo pasiekusi. Gamyklos veikimo metu ji buvo pajėgi sudeginti tik 1/5 planuotų atliekų – tad įmonės, sudariusios su ja sutartis, buvo priverstos ieškotis kitų atliekų šalinimo būdų. Nesėkmingos veiklos dėka, EnBW nusprendus gamyklą uždaryti, prarado 400 mill. EUR. Nors technologijos savininkė „Thermoselect“ pateikiamoje informacijoje teigė, kad tokio tipo gamykla pajėgi pilnai sunaikinti dioksinus, furanus bei kitus žalingus teršalus. Realybėje nei vienas šių teiginių nepasitvirtino – gamykla skleidė į aplinką dioksinus, furanus, sieros dioksidą, anglies monoksidą, vandenilio chloridą, vandenilio fluoridą, anglies dioksidą, gyvsidabrį, kadmį, talį ir kt. sunkiuosius metalus, viršydama leistinas taršos normas. Pirmąkart gamykla Karlsruhėje buvo priversta laikinai užsidaryti 2000 metais – po nustatytų toksinių dujų išmetimų viršijant leistinas ribas, nustačius įtrūkimus aukštatemperatūrinėje kameroje, galėjusius sukelti sprogimą, bei vandens nuotekų užterštumą cianidais. Jau pirmaisiais veiklos metais buvo nustatyta, kad įrenginys nuolat naudoja avarinį dujų išleidimo vožtuvą, apie kurio egzistavimą gamyklos operatorius „pamiršo“ paminėti reguliuojančioms ir visuomeninėms institucijoms projekto pristatymo metu. Vėliau, 2002 metais, gamykla viršijo leistinas bendrosios organinės anglies ir azoto oksidų normas. Dujas išleidžiant per avarinį dujų išleidimo vožtuvą nuolat buvo viršijamos leistinosios dioksinų, sunkiųjų metalų ir kt. teršalų normos. Taip pat viršyta leistina dioksinų norma buvo rasta ir ištyrus dujas, jau praėjusias visas numatytas valymo stadijas. Gamyklos veiklos sunkumai atsiliepė ir planuotiems elektros bei šilumos energijos gamybos pajėgumams. 2002 metais gamykla atliekų deginimui sunaudojo 17 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau nepagamino nei elektros, nei šiluminės energijos. EnBW buvo pradėjusi analogiškos atliekų deginimo gamyklos statybas kitame Vokietijos mieste – Ansbache, tačiau dėl akivaizdžių veiklos problemų Karlsruhėje leidimas vykdyti atliekų deginimą Ansbache nebuvo suteiktas. EnBW kompanija iki šiol teisiasi su technologijos savininke Thermoselect iš Šveicarijos dėl patirtų finansinių nuostolių atlyginimo. Taip pat paminėtina, kad nepaisant technologijos savininkų teiginių, kad gamykla visiškai nešalins jokių vandens nuotekų – 2003 m. į Reino upę buvo išleista 120 000 kubinių metrų teršalų. Galutinai Thermoselect reputacija buvo sugriauta nustačius kad firma 1995 m. 100 000 DM suma parėmė tuo metu valdančią Krikščionių Demokratų sąjungą, taip pat šios firmos vardas siejamas su kyšininkavimo skandalais Šveicarijoje bei Austrijoje, siekiant gauti leidimus analogiškų gamyklų statybai ir šiose šalyse.
Objekto pavadinimas: Brightstar Environmental, Wollongong, Australija
Savininkas: Brightstar Environmental (www.brightstarenvironmental.com), kompanijos Energy Developments Limited (www.energydevelopments.com) dukterinė įmonė. Technologijos savininkė - Energy Developments Limited kompanija.
Paskirtis: buitinių atliekų deginimas
Statusas: Uždaryta 2004 m. balandį. Nuo 2000 iki 2004 metų veikė testavimo režimu.
Gamykla buvo skirta deginti 30 tūkst. tonų atliekų per metus su galimybe padidinti deginimo apimtis iki 150 tūkst. tonų per metus. Gamyklos savininkei po ilgo ir nesėkmingo testavimų periodo nusprendus ją uždaryti – įmonė patyrė 175 milijonų Australijos dolerių nuostolį. Brightstar Environmental kompanija turėjo pasirašiusi atliekų tiekimo sutartį su Wollongong miesto savivaldybe, tačiau nuolatinės techninės problemos sutrukdė įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Gamykla turėjo tokių techninių problemų: antrinio deginimo kameros pakeitimas, pernelyg aukštas smulkiųjų dalelių kiekis deginimo įrenginyje, dujų padavimo sistemos gedimai, pirminio atliekų džiovinimo sistemos gedimai.
2001 metais atlikti išmetamųjų teršalų testavimo rezultatai buvo tokie: sieros rūgšties rūkas ir/arba sieros trioksidas dvigubai viršijo leistiną normą, nurodytą gamyklai išduotame leidime, taip pat buvo viršyta leistina arseno norma, nustatytos azoto oksidų emisijos buvo 190-300 mg/m3 (palyginimui Vokietijoje maksimali leistina norma yra 200mg/Nm3), nustatytos ypač aukštos anglies monoksido emisijos – 681 mg/m3 (pvz. Vokietijoje maksimali leistina norma yra 50 mg/Nm3), taip pat rasti dioksinų, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido, poliaromatinių angliavandenilių, heksachlorbenzeno, sunkiųjų metalų, ir kitų cheminių medžiagų kiekiai kėlė didelį susirūpinimą. 2003 metais Energy Developments Limited keliskart nesėkmingai bandė parduoti savo dukterinę įmonę Brightstar Environmental. Galų gale 2004 metų balandį Energy Developments Limited paskelbė sustabdanti Brightstar Environmental atliekų deginimo gamyklos veiklą. Wollongong miestas buvo investavęs virš 1 milijono US dolerių į gamyklą, tad perėmė pastarosios beverčiais tapusius pastatus bei žemę. Prieš uždarant gamyklą Wollongong mieste, Energy Developments Limited kompanija planavo atidaryti analogiškas atliekų deginimo gamyklas Australijos miestuose Gosnell ir Salisbury, Kento ir Derbio miestuose Jungtinėje Karalystėje, bei eilėje miestų Indijoje ir JAV. Šiuo metu visos šios sutartys yra nutrauktos.
Objekto pavadinimas: Hawaii Medical Vitrification (toliau – HMV), Honolulu, JAV (Havajų valstija)
Savininkas: Asian Pacific Environmental Technology (toliau – APET), technologijos savininkė – kompanija IET.
Paskirtis: medicininių atliekų deginimas
Statusas: Gamykla, pastatyta 2003 metais, veikia iki šiol.
2002 metų kovą APET vietinei žiniasklaidai pranešė, kad gamykloje naudojama technologija leidžia pilnai suskaidyti medicinines atliekas iki elementų pagrindinių sudedamųjų dalių – vandenilio ir inertinių medžiagų. Tačiau APET „pamiršo“ paminėti pavojingų teršalų problemą. Nepaisant to, kad gamykla veikė jau keletą metų, iki pat 2005 metų spalio mėnesio nebuvo atliekami jokie išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymai. JAV aplinkos apsaugos agentūra nereikalavo atlikti išmetamų teršalų kiekio monitoringo motyvuodama santykinai nedideliu deginamų medicininių atliekų kiekiu. Neatsižvelgta buvo net ir į technologijos savininkės IET pateikiamą informaciją, kad ši technologija pilnai nepašalina dioksinų ir kitų pavojingų teršalų. HMV pateikė prašymą padidinti išduotame leidime leistiną deginti medicininių atliekų kiekį. 2004 m. gegužę Havajų valstijos Sveikatos apsaugos departamentas surašė protokolą dėl rimtų pažeidimų HMV gamykloje, įskaitant ir pavojingų, infekuotų medicininių atliekų ilgalaikį sandėliavimą gamyklos teritorijoje, kas pažeidžia valstijoje galiojančias atliekų tvarkymo taisykles. Už pažeidimus buvo paskirta 60270 dolerių bauda. Remiantis minėtu Sveikatos apsaugos departamento protokolu gamyklos teritorijoje nuo 2003 m. balandžio iki spalio buvo nelegaliai sandėliuojama nuo 9724 iki 90239 svarų pavojingų atliekų. Gamykla toliau priiminėjo atliekas net ir tada, kai deginimo įrenginys buvo sustabdytas. HMV taip pat pažeidė reikalavimą kartą į ketvirtį tikrinti mikrobinių kultūrų ir sunkiųjų metalų kiekius sudegusiuose produktuose ir toks tyrimas iš viso buvo atliktas tik kartą. HMV sutrukdė Sveikatos apsaugos departamentui 2003 metais atlikti pilną gamyklos patikrą. Nuo 2004 metų rugpjūčio iki 2005 metų balandžio gamyklos veikimas buvo sustabdytas, kaip priežastį nurodant „degimo proceso pažeidimus“. Nepaisant akivaizdžių techninių problemų šios technologijos savininkės - IET internete pateikiamoje informacijoje iki šiol teigiama, kad ši gamykla sėkmingai veikia.
Teršalai ir jų poveikis aplinkai ir sveikatai
RŪGŠTINĖS DUJOS:
Sieros dioksidas.
Aštrina širdies ir plaučių susirgimų simptomus, įskaitant kosulį ir peršalimus, astmą, bronchitą, emfizemą. Toksiškas augalams. Nuo poveikio koroduoja metalai. Rūgštinio lietaus sukėlėjas.
Azoto oksidai.
Aukštos koncentracijos gali būti fatališkos; esant mažesnėms koncentracijoms didėja imlumas virusinėms infekcijoms, tokioms kaip gripas, įvairūs plaučių pažeidimai, sukelia bronchitus ir pneumoniją. Toksiški augalams. Rūgštinio lietaus sukėlėjai
ORGANINIAI:
Dioksinai ir furanai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės vėžinių susirgimų agentūros duomenimis priskiriami patvirtintiems žmonių kancerogenams. Dioksinai sąveikauja su organizmo endokrinine sistema. Sukelia reprodukcines ir vystimosi problemas. Sukelia endometriozę. Pramoninių avarijų metu didesnio kiekio dioksinų išmetimai pažeidė kepenų funkcijas bei sukėlė odos problemas. Sukelia paukščių ligas, nustatyti maitinimosi įpročių sutrikimai.
PCB.
Gali sukelti kepenų funkcijų sutrikimus bei geltą. Gali įtakoti apsigimimus
SUNKIEJI METALAI:
Švinas.
Esant nuolatiniam ar ūmiam poveikiui sukelia neurologinius sutrikimus vaikams, veikia moterų reprodukcines funkcijas. Pagal EPA (JAV) – tikėtinas žmonių kancerogenas.
Gyvsidabris.
Sukelia rimtus neurologinius sutrikimus, yra vaikų apsigimimo priežastis. Sukelia paukščių apsigimimus.
Metilo gyvsidabris.
Reprodukcinis toksinas. Veikiant peles įrodyta, kad yra navikų atsiradimo priežastis. Tai pat griauna endokrininę sistemą, pažeidžia skydliaukės funkcionavimą.
Kadmis.
Pagal EPA (JAV) – tikėtinas žmonių kancerogenas. Gali sukelti plaučių vėžį, įtakoja inkstų sutrikimus.
Chromas.
Gali sukelti kepenų, inkstų ir kvėpavimo aparato sutrikimus.
Arsenas.
Pagal EPA (JAV) – tikėtinas žmonių kancerogenas. Gali sukelti kepenų ir inkstų sutrikimus.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu