Iš asmeninės patirties žinome – tiek valstybė, tiek atskiras žmogus be sąžiningų teismų ir teisėsaugos jaučiasi išduoti.
Teisininkė Neringa Venckienė Tautai, prieš du dešimtmečius atkūrusiai valstybę, bet nustumtai į paraštę, pasiūlė vėl ją susigrąžinti. Garliavos mergaitės liudijimai atskleidė teisminės sistemos sugedimo lygmenį. Drąsos kelio žmonės būrėsi tiek bandydami apsaugoti mažąją Deimantę, tiek bandydami priversti teisėsaugą dirbti savo darbą. Bet Klonio gatvės sąjūdžiui atsakyta niekuo nepateisinamu smurtu ir visuomenės gąsdinimu. Oligarchų, latifundininkų ir „Gazprom“ pinigais išlaikomos partinės grupuotės pasirodė nepaprastai vieningos.
Drąsos kelio judėjimo vardu N. Venckienė pakvietė visas pilietines visuomenės organizacijas ir atskirus piliečius taip pat suvienyti pastangas, kad išsaugotume paskutinį Tautos demokratinį iškovojimą – galimybę sąžininguose rinkimuose rinkti tikrai mus atstovausiančią valdžią. Kad visi greta pasuktume į teisinės, socialiai teisingos Lietuvos valstybės kūrimo kelią. Kad į valstybės parlamentą ir vykdomosios valdžios struktūras iš savo tarpo iškeltume žmones, geriausiai galinčius mus atstovauti.
Upės ir upokšniai įgauna jėgą, kai susilieja į vieną galingą srautą.
Mes, pasirašydami šį plataus vieningojo srauto organizuotos visuomenės kūrimo pareiškimą, kartu keliame sąlygą, kad Drąsos kelias inicijuotų jį remiančių visuomenės organizacijų atstovų sąskrydį ir jame aptartų pasaulio lietuviams priimtiną Lietuvos valstybės ateities modelį.
O mūsų išrinkti į valdžios institucijas atstovai įsipareigotų savo veiklą skirti tam, kad visuomenės lūkesčiai sukurti tikrai demokratinę valstybę būtų įgyvendinti.
Drąsos kelią remiančios organizacijos:
Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė
Sesuo Nijolė Sadūnatė
Lietuvos fronto bičiuliai Vilniaus skyrius
Stefanija Veversevičienė
Eglė Mirončikienė
Bernardas Gražulis (Airija)