2024 m. gruodžio 12 d.

 

Dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės

22
Paskelbta: 2012-11-08 23:26 Autorius: Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS

dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės

2012 m. lapkričio 7 d. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (4 str.) yra nurodyta, kad Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Tiek per juos, tiek ir tiesiogiai Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį ( 33 str.). Šioms garantijoms užtikrinti Konstitucijos 34 ir 55 straipsniuose yra nurodomi rinkimų įstatymai. Pastarieji detaliai reglamentuoja mūsų šalies demokratinių rinkimų tvarką ir šios tvarkos priežiūrą.

Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija pažymi, kad vykstant 2012 m. rinkimams į LR Seimą minėta tvarka nebuvo užtikrinta. Teisėtvarkos institucijos, rinkimų  stebėtojai, rinkimų komisijos ir pavieniai piliečiai nustatė masinius LR Seimo Rinkimų įstatymo pažeidimus – balsų pirkimus, neleistiną reklamą, biuletenių klastojimus ir kitus piktnaudžiavimus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos nesiima spręsti, kiek šių pažeidimų yra įregistruota, identifikuota ir įvertinta, o kiek ne. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės dalies nuogąstavimai dėl daugelio naujųjų Lietuvos Respublikos Seimo narių išrinkimo teisėtumo turi realų pagrindą, o tai reiškia, kad ateityje neišvengiamai bus eskaluojamas naujojo Seimo legitimumo ir kompetencijos spręsti esminius tautos bei valstybės uždavinius klausimas.

Kita vertus, žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad Lietuvos valstybės teisinė bazė nebepajėgi užtikrinti tolesnės visuomenės demokratinės raidos. Pvz., Konstitucijoje (9 str.) įtvirtintas reikalavimas surinkti 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų referendumui inicijuoti, nebeatitinka šiandienos realijų, nes valstybėje, kurioje nebegyvena 3 mln. piliečių, surinkti 300 tūkst. (11 proc. rinkėjų) referendumo iniciatorių  parašų praktiškai yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose demokratinėse Vakarų Europos šalyse toks reikalavimas nesiekia net 2 proc. rinkėjų skaičiaus (Austrijoje ir Ispanijoje - 1,2 proc., Šveicarijoje –1,4 proc.).

Visuomenės atstovams neleista dalyvauti rinkimų komisijose, neleista dalyvauti teismuose vykdant teisingumą, neleista teismuose ginti viešąjį interesą ir kt. O tai reiškia, kad realiai visuomenė yra nušalinta ir jai neleidžiama tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme (Konstitucijos 4 ir 33 str.).

Lietuvos demokratijos raidą stabdo ir jos įstatymuose įtvirtintas perdėm sureikšmintas politinių partijų vaidmuo, nors partijos, įvairiais duomenimis, atstovauja vos 5-7 proc. Lietuvos gyventojų. Pvz., Savivaldybių rinkimų įstatymas suteikia partijoms (juridiniams asmenims) išskirtinę teisę siūlyti (kelti) į vietos savivaldos tarybas savo kandidatus, nepriklausomai nuo to, kad konkreti politinė partija gali ir neturėti tam tikrame regione nė vieno savo nario. Tuo tarpu pagal minėtą įstatymą vietos bendruomenės savo kandidato siūlyti (kelti) negali, nors būtent jos geriausiai gali atrinkti iš vietoje gyvenančių piliečių potencialius kandidatus ir siūlyti juos į savivaldos tarybas. Tokiu būdu paneigiamas pats savivaldos principas. Pažymėtina, kad absoliutus politinių partijų monopolis dėl kandidatų į vietos savivaldą galiojo iki 2007 m. vasario 9 d., kol Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Tačiau ir po minėto KT nutarimo politinės partijos (juridiniai asmenys) tebesinaudoja privilegijuota padėtimi visuomenėje - jokiam kitam juridiniam asmeniui (pvz., bendruomenėms) tokios privilegijos keliant kandidatus  į vietos savivaldą ir LR Seimą įstatymais nėra suteiktos.

Politinės partijoms suteikta išskirtinė teisė teikti į Seimą bei vietos savivaldos tarybas sąrašus kandidatų, dažnai neturinčių nei praktikos, nei supratimo apie įstatymų leidybą ir valstybės valdymą, o kartais abejotinos reputacijos ir net teistų asmenų. Minėti sąrašai, visuomenės neaprobuoti, teikiami visuotiniam balsavimui, o teisė  keisti sąrašus visuomenei nesuteikta. Jai suteikta tik simbolinė sprendimų teisė - „reitinguoti“ kandidatus. 

Politinėms partijoms tarnauja ir nauja partijų finansavimo tvarka, pagal kurią juridiniai asmenys nebegali jų remti, o fizinių asmenų aukos yra apribojamos papildomais reikalavimais pastariesiems deklaruoti pajamas bei išlaidas, tokiu būdu verčiant juos susilaikyti nuo panašaus pobūdžio paramos. Be to, anksčiau įregistruotoms politinėms partijoms iš biudžeto skiriamos ne partijų narių sukauptos, o visų Lietuvos valstybės, tarp jų ir nepartinių, mokesčių mokėtojų lėšos, nors esminė (beveik 50 proc.) visuomenės dalis nedeleguoja partijoms jokių savo teisių ir neremia jų savo lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad naujai besisteigiančios partijos pagal esamą tvarką jokių mokesčių mokėtojų lėšų negauna, todėl naujų partijų steigimasis tampa problemiškas. Tuo pažeidžiamas partijų lygiateisiškumo principas ir piliečių pasirinkimo laisvė, atsiranda pagrindas manyti, jog esanti diskriminacija pažeidžia piliečių konstitucinę teisę burtis į politines partijas (35 str.).

Apibendrindamos tai, kas išsakyta, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, nekvestionuodamos nei esamų, nei būsimų politinių sprendimų ir nepriklausomai nuo to, bus ar nebus surengti nauji Seimo rinkimai daugiamandatėse apygardose, siūlo Jos Ekscelencijai inicijuoti LR Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimus, kad politinių partijų deleguoti asmenys rungtyniautų vienodomis teisėmis su nepartiniais kandidatais į Seimą ir Savivaldybių tarybas, t. y., kad visi piliečiai turėtų vienodas konstitucines teises rinkti ir būti išrinktais, kad būtų sudarytos realios, o ne deklaratyvios sąlygos demokratijai ir pilietinei visuomenei vystytis. Kviečiame inicijuoti politinių partijų finansavimo tvarkos pakeitimus tam, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų vienodas sąlygas burtis į politines partijas ir dalyvauti jų veikloje.

Lietuvos Helsinkio grupė, Stasys Stungurys

Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Romualdas Povilaitis

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
22. Skaitytojas
(2012-11-10 18:06:58)
(89.242.181.41) Parašė:

Turbut komentatorius VA TAIP susapnavo apie demokratija, tai ir kliedi bele ka. Didesniu nesamoniu nemaciau.



21. gal kas žinote
(2012-11-10 12:40:12)
(88.63.56.154) Parašė:

kur galima rasti rinkimų pažeidimų ir skundų, pranešimų del jų statistiką?



20. būtent
(2012-11-10 12:28:49)
(88.63.56.154) Parašė:

Visuomenės apolitiškumas ir kyla iš tikrosios vietinės savivaldos nebuvimo.



19. Pikasas
(2012-11-10 09:07:55)
(78.62.86.131) Parašė:

Būtų visiškas absurdas, jei vienas ar kitas gausiai iš šalies “investuotas” apgavikas, pasitelkęs gausiai apmokamą komandą, galėtų sugriauti valstybės demokratijos garantą – Seimo rinkimus. Kol kas tai padaryta tik vieno procento dalimi, tačiau signalas apie tokius siekius šį kartą buvo išgirstas ir bus įvertintas. Verta atskirti du su šiuo skandalu susijusius ir kartu skirtingus dalykus. Vienas jų yra tai, kad Lietuvoje dar kartą įvyko demokratiniai Seimo rinkimai, kurių metu absoliučioje daugumoje rinkimų apylinkių rinkėjai galėjo išsakyti savo valią. Kad ta valia atskirose apygardose ar apylinkėse buvo perkama – konkretus kriminalinis nusikaltimas. Šiuo atveju, kiek pastebėta, jis sietinas daugiausia su Darbo partijos politikais ir jų elektoratu. Kitas svarbus dalykas yra teisiniu keliu nustatyti ar Darbo partijos atskiri atstovai nepadarė tokių finansinių nusižengimų, kurie galėjo įtakoti šios partijos rinkimų rezultatus. Kol kas šiuo atžvilgiu nustatinėjamas tik trumpo periodo 2004 -2006 metais galimai vykdytas sukčiavimas stambiu mastu. Jei KT pripažintų (nors esu įsitikinęs , kad taip tikrai neįvyks) daugiamandačius rinkimus negaliojančiais, kaip šiurkščiai pažeidus Seimo rinkimų įstatymą, tai neliks teisėtai išrinktų 3/5 Seimo narių ir Seimas negalės būti laikomas išrinktu. Tada jokie 15 dienų pirmo Seimo posėdžio sušaukimo ir kiti terminai nebetenka prasmės. Negalint įvykti pirmam Seimo posėdžiui dėl būtino kvorumo nebuvimo, nei vienas ir vienmandatinėse apygardose naujai išrinktas kandidatas neturi galimybės prisiekti ir tapti legitymuotu Seimo nariu. (pagal 55str.) Kadangi “Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį”, o ” Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas”(iš 59 str.) Jei Seimas gautų KT išvadą, kad daugiamandatinėje apygardoje rinkimai buvo pažeisti šiurkščiai, tai turėtų spręsti dėl jų rezultatų panaikinimo ar nepanaikinimo. Antro turo rezultatai vienmandatinėms apygardoms, kur šiurkščių pažeidimų neužfiksuota, liktų galioti. Kaip liktų galioti ir trijų pirmo turo kandidatų, gavusių daugiau, negu 50 procentų balsus rezultatai. Daugiamandatinėje ir vienmandatinėse, kur KT nurodytų šiurkščius pažeidimus, o Seimas priimtų adekvatų sprendimą rinkimus tektų ruošti iš naujo. Dabartinio Seimo darbas nenutrūktų, nes, kaip minėjau, naujo Seimo kvorumo nebūtų. Taip tęstųsi iki pirmo teisėto naujo Seimo posėdžio. Naujas Seimas teisėtumo klausimo pagal KT neigiamas išvadas nespręs, nes jis netgi negalės surengti pirmo savo posėdžio dėl 2/3 išrinktųjų kvorumo trūkumo. KT išvados, jei jos bus išskirtinai griežtos (kuo tikrai netikiu), turės būti aptariamos dar šiame Seime. Kaip pasielgti tokiu atveju? – spręs Seimo dauguma. Sprendimo variantų gali būti įvairių Profesorius E.Kūris aiškino apie Seimo įgaliojimų nutrūkimą, nesant naujo Seimo pirmam posėdžiui. Taip tikrai neįvyks. Lietuva nei vienai dienai neliks be savo parlamento, nes LR Konstitucija tiksliai tokią Seimo egzistencinę prievolę numato. Yra labai teisinga, kad pagaliau atkreiptas didesnis dėmesys bent į patį balsų papirkinėjimo procesą. Apie įvairiausius ankstesnių Seimo rinkimų pažeidimus, esu daug komentavęs savo laiku. Teisėsaugos dėmesys būdavo visiškai artimas nuliui. Jei jau tada būtų susidomėta agitacijos finansavimo šaltiniais, jų tikraisiais dydžiais, privalomais mokesčiais ir rinkėjų papirkinėjimais, labai tikėtina, kad bent jau “burokinimas ” darbiečių ir paksoidų dariniams nebūtų galimybių taip plačiai išsikeroti Lietuvos politinėje erdvėje. Tai, kad Urdomos “kniazius” svaidosi žaibais ir griežia dantimis – galima visai suprasti. Jam pačiam gal net labai netikėtai teks duoti parodymus stambaus sukčiavimo byloje. DP “žymūnai” žadėjo tą daryti, kai bus apklausta dar pusantro šimto liudininkų. Tiksliau, tikėjosi, kad liudyti po dar poros metų nebereikės. Tačiau “senaties terminas” prailgintas, kaltinimai sugriežtinti. Žinoma, V.Uspaskich galėtų ir vėl bėgti į Maskvą prašyti politinio prieglobščio, bet nemanau kad ten jį pasitiks išskėstomis rankomis, kai tiek lėšų sukišta ir į naują Seimo rinkiminę kampaniją. Kas tuomet “otkatins” pagal įprastus įkainius? Nors ir koks tas importuotas “benderis” buvo miklus dujų, agurkų versluose bei su jaunomis moterimis, tačiau “investuotojams” labiausiai rūpi ne tai, o konkretūs rezultatai. Jie galėjo būti, jei V.Uspaskich būtų tapęs premjeru, blogiausiu atveju ministru ar Seimo pirmininku. Dabar gaunasi nei šis, nei tas… Net ir “Darbo partijos” veiklos teisėtumas jau kelia rimtų abejonių. Verta išsiaiškinti ar Darbo partijos frakcijos Seime veikla yra legitymi, jei DP viršijo dar ankstesniuose Seimo rinkimuose įstatymu leistą panaudotų lėšų sumą net kelis kartus? Ar toks grubus finansinis pažeidimas, negalėjo paveikti balsavimo rezultatus kitų konkurentų nenaudai? Kol teisme vilkinama DP finansinė byla, ar nebūtų teisinga ir teisėta, kad DP frakcijos veikla būtų suspenduota iki galutinio teismo sprendimo minimoje byloje? Pasitvirtinus įtarimams grėstų ne tik baudžiamoji atsakomybė ir lėšų į Valstybės biudžetą sugrąžinimas, bet kiltų pagristų abejonių dėl tolimesnės DP veiklos galimybių. Partija grubiai pažeidžianti LR įstatymus, manau, neturi moralinės teisės būti Teisingumo ministerijos registruotų partijų sąraše.



18. A
(2012-11-10 01:03:57)
(78.60.156.126) Parašė:

Nepaisant to, kad visi panašūs siūlymai vėluoja, veikti reikia. Visuomenės apačios be valdžios pagalbos, o tikriau, nežiūrint jos trukdymų, turi susikurti savo žiniasklaidą, savo susivienijimus, savo liustracijos sistemą, veikimo programą ir strategiją.



17. arthur
(2012-11-09 22:54:58)
(88.222.107.223) Parašė:

O kur jūs "ponai proto bokštai" buvote ankščiau Lietuvos Helsinkio grupė ( Lietuvoje nėra jokio Helsinkio),kaip tik laimėjo ne tie,taip išvietės duobėje ir sujudimas. Atominiai ir dujiniai projektai pridengti energetine nepriklausomybe nuo Rusijos leistu konservatoriškom utėlėm mažiausiai šimtui metų apsirūpinti pinigais (valdžia).....Akivaizdus antro valstybės perversmo bandymas Lietuvos istorijoje....



16. idekit
(2012-11-09 22:50:49)
(88.63.56.154) Parašė:

si kreipimasi i peticiju tinklapi.



15. to Benas
(2012-11-09 21:08:41)
(78.57.213.210) Parašė:

Nesutinku su tamsta.Tokie pareiskimai labai idomus kad ir man, jums ir daugeliui, jeigu mes juos skaitom.Aciu musu aktyvistams, kad jie netyli, nes tyleti jau negalima.O kai atsiras kas netyli, atsiras ir kas pritaria.Tikiu, kad ir i musu kiema uzklys ta DEMOKRATIJA ir gal apsistos.Linkiu visiems nenuleisti ranku ir galvu.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras