Demokratijos laidojimo biuras

Demokratinėse santvarkose rinkimų procedūrai teikiamas išskirtinis dėmesys. Rinkimus visada stebi nacionaliniai ir tarptautiniai stebėtojai. Pagrįstai reikalaujama rinkimų skaidrumo, galimybės rinkėjams nevaržomai pareikšti savo valią, o vertiems kandidatams būti išrinktiems.

Rinkimams pasibaigus, tarptautiniai stebėtojai ir netgi kitų valstybių lyderiai daro viešus pareiškimus: „Rinkimai X valstybėje vyko skaidriai ir demokratiškai“, „pasitaikė tik pavieniai nežymūs pažeidimai, kurie rinkėjų valios neiškreipė“. Arba pasakoma priešingai: „Rinkimai Y šalyje nebuvo nei skaidrūs, nei teisingi, rinkėjų ir kandidatų teisės buvo suvaržytos“.

Neseniai demokratijos pergalę šventė mūsų sesė Gruzija, kurios demokratiškų rinkimų pasekmė - taikiai pasikeitė valdžia. Lietuva tokios pergalės šiandien nešvenčia. Ir visai nesvarbu, ką apie mūsų rinkimus pasakys tarptautiniai stebėtojai išvarvėjusiomis akimis. Svarbu, kaip rinkimus vertiname mes – pilietinės ir dorovinės nuovokos nepraradę rinkėjai. Taip pat - kaip teisingi rinkimai suprantami šiuolaikinės demokratijos teorinėje doktrinoje ir praktikoje. 

Kodėl rinkimams visur ir visada skiriamas toks ypatingas dėmesys? Ogi todėl, kad rinkimai atstovaujamos demokratijos sąlygomis yra valdžios KILMĖS ir TEISĖTUMO šaltinis. Jei nėra teisingų ir skaidrių rinkimų, tai neaišku, iš kur atsirado valdžia, taigi, tiesiog nėra teisėtos valdžios.

Pakrikęs, išsigandęs Zenonas Vaigauskas ir jo komisija dabar paskubomis tvirtina rinkimų rezultatus, o per tą laiką iš mūsų – Lietuvos piliečių - jau pavogė teisėtą valdžią. Argumentų ir įrodymų tokiam griežtam vertinimui per akis. Policiją jau pasiekė bemaž 300 skundų dėl rinkimų įstatymo pažeidimo, masinio balsų pirkimo, rezultatų falsifikavimo. Kas dieną, kas valandą pranešama vis nauja sensacija, vis naujas rinkimų falsifikavimo skandalas. Latentinis neužfiksuotų nusikaltimų mastas, be abejo, yra žymiai didesnis. Juk ir kontrabandininkus prie sienos taip pat pagauna ne visus. Gal tik mažąją dalį. Antraip niekas Marijos žemėje masiškai nerūkytų baltarusiškų cigarečių ir į senus automobilius dekalitrais nesipiltų prasto baltarusiško dyzelino. 

Žinoma, rinkimai yra masinė socialinė akcija, kurioje vienu metu dalyvauja milijonai žmonių. Visada gali atsirasti vienas kitas provokatorius, puskvailis ar liumpenas, kurie rinkimus profanuoja ir kriminalizuoja. Principinis klausimas – kokie yra pažeidimai: mažareikšmiai ar labai grubūs? Kokiu mastu jie išplitę? Pavieniai ar sistemingi? Ar galėjo iškreipti rinkėjų valią, ar ne? Jei koks nors pašalinis žmogus palydėjo į rinkimų kabiną pusaklę močiutę, jo veiksme formaliai taip pat galima įžvelgti pažeidimą, bet jis mažareikšmis. Tačiau šį kartą Lietuvoje grubiausi rinkimų pažeidimai įgavo masinį užmojį. Jau dabar galima pagrįstai kelti šių rinkimų skaidrumo ir teisingumo klausimą ir daryti prielaidą, kad daugeliu atvejų rinkėjų valia galėjo būti iškreipta.

Taigi, rinkimų rezultatai dar galutinai nepatvirtinti, o mūsų būsimos valdžios kilmės ir teisėtumo klausimas jau kybo ore. Lietuva – parlamentinė respublika, kur parlamentas turi gana didelius įgaliojimus, jis vienaip ar kitaip formuoja kitas valdžios struktūras. Vadinasi, bemaž visa Lietuvos valstybinės valdžios sąranga bent 4 ateinančius metus bus neteisėta. Akivaizdu, kad tai kažkoks išorinės okupacijos pakaitalas. Formaliai teisiškai, netgi vertinant pagal mūsų įstatymus, bet kuris Lietuvos pilietis dabar turės moralinę ir juridinę teisę tokiai valdžiai aktyviai priešintis, įskaitant pasipriešinimą ginklu, jau nekalbant apie tai, kad tokia valdžia bus niekinama. Būsimo Seimo autoritetas jau krenta iki Kelvino nulio - minus 273 laipsnių. Neteisingi rinkimai paniekina ne vieną LR Konstitucijos straipsnį, pasityčioja iš suvereno, sutrypia jo valią, iškreipia, profanuoja demokratinę santvarką, sėja chaosą ir destrukciją valstybėje bei visuomenėje.    

Rinkimų klausimais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi labai didelius įgaliojimus. Kas draudžia paskelbti šiuos rinkimus niekiniais, pasielgti principingai dorovės, teisės ir pilietiškumo prasme? Kas draudžia rinkimų krizės ir fiasko akivaizdoje tiesiog netvirtinti tų išniekintų rinkimų rezultatų? Kas draudžia visai rinkimų komisijai, jei reikia, atsistatydinti in corpore? Tokiam veiksmui ji turi svarų moralinį ir teisinį pagrindą. Regis, Z. Vaigauskas užvertė Andriaus Kubiliaus Vyriausybę ir Seimą raštais, kad per krizę apkarpius rinkimų finansavimą kyla rizika, jog šalyje nebus įmanoma užtikrinti sklandžių ir demokratiškų rinkimų. Ir kas blogo po tokio atsistatydinimo įvyktų? Ogi nieko. Kiltų mažas skandalėlis ir tiek. Būtų skelbiami nauji rinkimai. O esminis pozityvus rezultatas - triumfuotų demokratija ir pilietinė visuomenė, o ne rinkimų falsifikatorių ir balsų papirkinėtojų gaujos. Kriminalizuoti tų gaujų užsakovai iš politikų tarpo tiesiog neišgertų šampano, nesidalintų postų, neplanuotų ir nevykdytų korupcinių sandėrių bei vidinės okupacijos. Degradavę veikėjai gautų gerą pamoką, kad pirkti balsų ir falsifikuoti rinkimų neverta, neapsimoka. O Lietuvos rinkimų sistema ir rinkimų praktika - gerą „demokratinį skiepą“ bent keliams dešimtmečiams į priekį. 

Žiniasklaida pranešinėja, kad Z. Vaigauskas ir jo komisija jau karštligiškai tvirtina rinkimų rezultatus. Ką tokia VRK pozicija reiškia? Esu giliai įsitikinęs - labai negerą ir baisų dalyką. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma VRK dabar nuosekliai ir akivaizdžiai stoja į rinkimų falsifikatorių pusę. VRK yra rinkimų falsifikatorių, balsų papirkinėtojų ir jų politinių užsakovų globėja, priedanga. VRK - nusikaltėlių, galimai falsifikavusių rinkimus, teisinis ir politinis stogas. Manau, kad užimdami tokią poziciją VRK ir Z. Vaigauskas patys galbūt stoja į sunkaus nusikaltimo prieš LR valstybinę santvarką ir Konstituciją kelią. Spaudimą VRK galėtų padaryti nebent sisteminiai politikai, bet rezultatai - tegul ir falsifikuoti, iškreipti - rinkiminės kovos favoritus iš esmės turbūt tenkina. Jie bijo, kad bus skelbiami nauji rinkimai, kurių baigtis neprognozuojama. Tai, kad šiuo metu nėra teisinės ir politinės jėgos, kuri tą menamą nusikaltimą sustabdytų, dar nereiškia, kad nusikaltimas prieš LR Konstitucinę santvarką, valstybę ir demokratiją nėra vykdomas. O juk visą šį pasibjaurėtiną marazmą ir valstybės griovimą dar įmanoma sustabdyti. Reikia tiesiog netvirtinti tų nelemtų rezultatų.

Pasaulyje yra apie 180 valstybių. Iš jų bent 20-30 tikrai sugeba visus rinkimus savo teritorijoje suorganizuoti padoriai ir tinkamai. Deja, Lietuva iš tų padorių valstybių klubo iškrito. Iki šiol dar sugebėdavo tai padaryti, bet per paskutinę kadenciją tiek valdžia, tiek visuomenė paspartintais tempais ritosi ir tebesirita žemyn. Lietuva nusmuko į bananinių respublikų lygį. Bet ji gali pabandyti sugrįžti į tų padoriųjų valstybių klubą. Reikia anuliuoti rinkimų rezultatus ir viską atlikti iš naujo.