„Vyriausybės užduotis kitąmet – daugiau dėmesio žmonių gerovei ir strateginiams valstybės tikslams užtikrinti. Pagaliau turi būti ištesėti pažadai žmonėms ir pradėtos atstatinėti krizės metu sumažintos pajamos. Turi būti iki galo atsiskaityta su pensininkais – jie privalo būti aiškiai informuoti, kada pradės gauti kompensacijas už sunkmečiu sumažintas pensijas”, – sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovė kaip vieną svarbiausių uždavinių Vyriausybei kelia ir užimtumo didinimą.
Pasak Prezidentės, ir toliau trypčiojama vietoje su šilumos ūkio pertvarka – Vyriausybė esą turi parengti „vieną ir bendrą, o ne dvi konkuruojančias šilumos ūkio programas“. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad mažėja dividendų reikalavimai iš valstybės valdomų įmonių – šiemet esą surinkta 100 milijonų litų, „kai buvo galima į valstybės biudžetą surinkti gerokai daugiau“.
Prezidentės teigimu, nors korupcijos suvokimo indeksas, anot jos, pagerėjo, žmonėms savivaldybėse, sveikatos sektoriuje gauti paslaugas skaidriai vis dar sunku. „Ateinančius septynerius metus Lietuva gaus 44 milijardus litų ES paramos, todėl Vyriausybės pareiga yra užtikrinti skaidrų šių lėšų panaudojimą. Būtinas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas bei aktyvesnė kova su politine korupcija – priemonės tam sukurtos, tereikia jas įgyvendinti“, – sako D. Grybauskaitė.
Skaudūs įvykiai, kaip teigia Prezidentė, įpareigoja labiau rūpintis viešuoju žmonių saugumu – pasak jos, būtina tobulinti pagalbos sistemos, ekstremalių situacijų, pastatų saugumo priežiūrą. Šalies vadovė primena, kad vis dar nebaigtas Bendrojo pagalbos centro projektas, nors jam buvo skirta 80 milijonų litų.
Pasak Prezidentės, Vyriausybė turi sparčiau įgyvendinti strateginius ir valstybės raidai reikšmingus sprendimus, ypatingą dėmesį skirti energetiniam saugumui ir savarankiškumui bei šaliai svarbiems projektams – Suskystintų gamtinių dujų terminalui, elektros jungtims su Švedija ir Lenkija. „Informacinių karų fone vis dar nėra parengtas kibernetinio saugumo įstatymas“, – vis primena D. Grybauskaitė.
„Siekiant 2015 metais įsivesti eurą, reikalingos sutelktos pastangos suvaldyti finansus, šiuo metu Lietuva balansuoja ant Mastrichto kriterijaus vykdymo ribos“, – rašoma šalies vadovės spaudos tarnybos pranešime.
„lrp.lt“, „ekspertai.eu“ inf.