2024 m. lapkričio 9 d.

 

D. Grybauskaitė: Europos Parlamente pirmą kartą buvo išgirstas lietuvių laisvės troškimas

1
Paskelbta: 2013-07-03 12:36 Autorius: Naujienų redaktorius
Prezidentė D. Grybauskaitė. EPA- ELTA nuotr.
Prezidentė D. Grybauskaitė. EPA- ELTA nuotr.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Europos Parlamente daugiau nei prieš dvidešimt metų pirmą kartą buvo išgirstas lietuvių laisvės troškimas, o europinės institucijos prisidėjo paskleidžiant šią žinią pasauliui.

Tokias mintis prezidentė išsakė trečiadienį savo kalboje Strasbūre, kurioje pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus ir taip oficialiai pradėjo mūsų šalies pirmininkavimą.

„Man ir visiems lietuviams ši svarbi akimirka turi ir kitą, daug platesnę simbolinę prasmę. Būtent čia (EP - ELTA) mes pradėjome savo kelionę nuo valstybės atkūrimo iki visateisės narystės ES", - pabrėžė prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, šiandien Lietuva neabejoja dėl europinės krypties ir yra pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas.

„Prieš dvidešimt trejus metus tokios taikos, demokratijos ir gerovės vertybės Lietuvoje atrodė nepasiekiama svajonė. Dabar ji išsipildė. Ir mūsų pareiga padėti, kad ši svajonė išsipildytų kiekvienam Europos piliečiui šiaurėje ir pietuose, rytuose ir vakaruose", - norą pasidalyti teigiama Lietuvos patirtimi išsakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė taip pat padėkojo pirmininkavimą baigiančiai Airijai ir ją pagyrė.

„Airijos atstovai yra nepaprastai puikūs kolegos, su kuriais buvo smagu dirbti ir kurie gali didžiuotis savo svarbiais pasiekimais", - savo kalboje patvirtino D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė: per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų

Europos Sąjungos (ES) institucijos ir jų lyderiai, siekdami Europos gerovės, turi veikti ryžtingai ir neatidėliotinai. Tokią nuomonę prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė trečiadienį Europos Parlamente (EP) pristatydama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

„Norėčiau, kad pirmą kartą imantis pirmininkauti ES Tarybai mūsų padėtis būtų geresnė, nei yra dabar", - kiek apgailestavo D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos prezidentės, artėjant teisėkūros ciklo pabaigai, Europos žmonės tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba priims tokius sprendimus, kurie padės sukurti daugiau darbo vietų ir išlaikyti stabilų Europos šalių ekonomikos augimą.

„Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų, todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų", - pabrėžė Lietuvos vadovė.

D. Grybauskaitės teigimu, svarbiausia piliečiams atverti kuo daugiau galimybių, o tokius tikslus įgyvendinti ES institucijos gali tik dirbdamos kolegialiai ir itin ryžtingai.

„Delsimas priimti svarbiausius sprendimus nėra paprastas atidėliojimas. Tai negebėjimas, vadovų negebėjimas pasiūlyti sprendimus, keliantis grėsmę visam mūsų projektui", - įžvalgomis pasidalijo prezidentė.

D. Grybauskaitės kalba oficialiai pradėjo Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Šiai institucijai kas pusmetį pirmininkauja vis kita ES valstybė narė.

Eltos inf.
 

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
1. be abejo, Grybauskaitė tik
(2013-07-03 18:36:33)
(208.54.80.192) Parašė:

pries 23 metus sužinojo, kad Lietuva, tapusi laisva šalimi, pradėjo kelionę valstybingumui atkurti. Ji tikrai abejojo ar gali Lietuva tapti savarankiška, neprikausoma valstybe, nes ir paskelbus nepriklausomybę, vis dar kariavo ,,savo karus". Vargšė moteriske, niekada nesidomėjo kiek partizanų žuvo, kiek buvo nuteista rezistentų, politinių kalinių, tikėjusių Lietuvos laisve, supūdžiusių savo jaunystę kalėjimuose. O kiek eilinių Lietuvos piliečių niekada negalėjo išvykti į jokią turistinę kelionę į užsienį - buvo nepatikimi. Tai buvo kova už Tėvynės Laisvę, nors slopinama, žudoma, šaudoma, kankinama. Tiesa, metams bėgant, pasipriešinimas silpo, nes daugėjo koloborantų, skundikų. Bet dalis tautiečių tikėjo, kad pasipriešinimas turi prasmę. O galėjo nurimti, prisitaikyti. Ar kas nors paskelbs statistiką kiek sovietmečiu, per Vasario 16-ąją Lietuvoje suplazdėdavo didesnių ar mažesnių trispalvių? Prisiminkime- Sąjūdžiui pakvietus Lietuva sugiedojo Tautišką giesmę, kurios žodžius tėvai perdavė vaikams, o tie- vaikaičiams. Be abejo, NKVDisto dukra juos pradėjo mokytis tik, kai baigė ,,savus karus". Taigi, kas ir nuo kada skaičiuoja LAIKĄ?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras