D. Grybauskaitė: Lietuvoje krizė praktiškai baigėsi

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, niekada neegzistavo priešprieša tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos, o šalys narės tai darė ir darys atsižvelgdamos į savo ekonomikos ciklus.

Tokią nuomonę Prezidentė išsakė spaudos konferencijoje, vykusioje po to, kai šalies vadovė Europos Parlamentui pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

"Iš tikrųjų, ginčas tarp skatinimo ir taupymo yra ideologiškai bergždžias, jo niekada ir nebuvo atskirai. Tiek Lietuva, tiek kitos valstybės ir taupė, ir skatino, bet krizės metu, kai nėra kuo skatinti, nėra pakankamai finansinių resursų, skatinimas vyksta kitais būdais, tai yra liberalizuojant darbo rinką, leidžiant daugiau galimybių verslui skolintis, lengvesnėmis sąlygomis, mažinant administracinę naštą ir taip toliau", - sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos vadovės teigimu, skatinančių priemonių ekonomikai atsigaunant padaugės.

"Kai krizė baigiasi, kaip ir baigėsi praktiškai Lietuvoje, prasidėjo augimas, mes, aišku, daugiau linkstame prie daugiau skatinančių priemonių, tarp jų ir finansinių", - pažymėjo Prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, visos šalys yra laisvos pasirinkti ekonomikos valdymo būdą.

"Europoje nėra dilemos, kiekviena šalis gali ir turi pasirinkti iš tų priemonių, kurios jai yra prieinamos, tai yra, jei ji turi lėšų ir gali pasiskolinti geromis sąlygomis, ji gali stimuliuoti taip pat ir finansiškai, bet neperžengdama tam tikrų deficito rodiklių", - sakė D. Grybauskaitė.

Paklausta, ką mano apie Europos socialistų siūlymą neskaičiuoti investicijų kaip biudžeto deficitą didinančios priemonės, D. Grybauskaitė atsakė klausimu į klausimą.

"Dėl to, ką įskaičiuoti į deficitą ir ko neįskaičiuoti, tai diskusijų ir siūlymų yra labai daug (...). Jeigu turime daug pinigų, galime nieko neįskaičiuoti į deficitą, tiktai kas mokės?", - akivaizdų nepritarimą pademonstravo Lietuvos vadovė.

Komentuodama susitraukusį ES biudžetą, D. Grybauskaitė įspėjo, kad nuo to europiečių lūkesčiai nesumažės.

"Jūs žinote, kad ES biudžetas buvo labai didelis, jis siekė apie 1 proc. šalių BVP (...). Šiandien, pagal naują finansinę programą, jis sieks mažiau nei 1 proc. Dėl ekonominės krizės valstybės narės politiškai ir ekonomiškai nepanoro pernelyg daug mokėti į ES biudžetą, tačiau žmonių lūkesčiai auga, žmonės nori vis daugiau, jie nori sulaukti pagalbos iš ES biudžeto", - teigė D. Grybauskaitė.

"Šis prieštaravimas, be abejo, yra pakankamai rimtas dalykas, kadangi lūkesčiai auga, finansiniai ištekliai mažėja, ir visa tai, be abejo, gali sukelti didelį nusivylimą ES reakcija siekiant padėti žmonėms", - perspėjo Lietuvos vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, valstybės narės ir Europos Parlamento (EP) nariai turi prisiimti politinę atsakomybę.

"Naujoje daugiametėje ES finansinėje programoje EP reikalavo lankstumo nuostatos. Ir teisingai, nes turint tokį mažą ES biudžetą ir neturint pakankamo lankstumo lygio, nebūtų įmanoma įvykdyti to biudžeto. Aš tikiuosi, kad po derybų, kurios vyko dar pirmininkaujant Airijai, EP balsuos, pritardamas šiam kompromisui", - viltis išreiškė Prezidentė.

ELTA primena, kad EP grasino blokuoti ES biudžetą, jeigu nebus padengti ankstesnių metų įsipareigojimai. Dėl biudžeto susitarti pavyko tik per skubų Europos Komisijos, EP ir Airijos, kuri tuo metu pirmininkavo ES, susitikimą.

EP nariai dėl pasiektų susitarimų galutinai balsuos liepą.

Eltos inf.