Didelė tikimybė, kad Bodnarių šeima atgaus vaikus, kuriuos atėmė „Barnevernet“

Didelė tikimybė, kad Rumunijos pilietis Marius Bodnariu ir jo norvegė žmona Rut atgaus savo penkis vaikus, kuriuos iš jų atėmė Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.

Šią savaitę delegacija iš Rumunijos buvo išvykusi į Norvegiją, kad susitiktų su Bodnarių šeima, jų kaimynais, vietos bendruomene, pamatytų realią situaciją ir aptartų skaudų vaikų atėmimo klausimą.

Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Mircea Dolha, Rumunijos Deputatų Rūmų komiteto „Rumunai užsienyje“ viceprezidentas, vadovavęs savo kolegų Mircea Lubanovici, Maria Grecea, Ovidiu Iane delegacijai šios savaitės vizito Norvegijoje metu. Delegacija drauge su senatoriais Titus Corlatean, Ben- ONI Ardelean ir Marian Vasiljev vyko į Norvegiją, kad aptartų Bodnarių šeimos ir kitų vaikų teisių apsaugos atvejus su šeimomis bei vietos pareigūnais.

„Situacija Norvegijoje kelia nerimą ne tik Rumunijos šeimoms, bet taip pat ir kitoms šeimoms, kurios pasiėmusios nepilnamečius vaikus bėga iš šalies. Mums rūpėjo Rumunijos šeimos. Iš pokalbių su keletu institucijų, mes gavome aiškius signalus – mes nenorime perdėti, suteikti iliuzijų – pažadų, kad jie duos įsakymą vietos valdžios institucijoms būti labai atsargioms, nes rumunai ne vieninteliai siunčia tokius signalus. Rumunijos delegacija buvo ta, kuri padarė įspūdį šioms institucijoms, nes iki šiol nė viena šalis nesiuntė gausių parlamentarų delegacijų, kad paklaustų, iš tiesų sužinotų apie [Norvegijos] teisės aktus. Manau, Bodnariai atgaus savo vaikus ir teisingumas bus jų pusėje“, - sakė Dolha spaudos konferencijoje šeštadienį.

„Mes nuvykome pas Bodnarius. Susitikome su jų kaimynais. Mes apsilankėme name, vaikų kambariuose, susipažinome, kaip jie buvo auklėjami. Mano asmeninė nuomonė tokia, kad Bodnarių šeima negalėjo nuskriausti net musės, ką jau kalbėti apie jų pačių vaikus, kuriuos jie be galo myli“, - paaiškino M. Dolha.

Jis teigė, kad parlamentarai nenori kištis į Norvegijos vaikų teisių apsaugos institucijų tyrimą, bet prioritetas yra vaikų interesai. Senatorius M. Vasiljev, kuris Norvegijoje buvo gyvenęs trejus metus, teigė, jo parlamentarų apsilankymas jokiu būdu nepažeidė dvišalių santykių su Rumunija.

Į klausimą, ar Bodnarių byloje buvo piktnaudžiaujama, senatorius B. Ardealen atsakė - „Be abejonių, tikrai taip“. Tačiau M. Vasiljev patikslino: „Piktnaudžiavo ne Norvegijos valstybė, mes kalbame apie kelis viešuosius pareigūnus iš mažo miestelio, kuriame gyvena Bodnariai“.

Buvęs užsienio reikalų ministras, senatorius T. Corlatean, vadovavęs senatorių grupei, apibendrino: „Manau, kad po šio vizito, po išgirsto derybų turinio, Norvegijos valdžios suvokimas pasikeis, reikalus jie matys ir supras jau kitaip. Mums patvirtino, kad šioje institucijoje („Barnevernet“), kuri dar prieš kelias dienas buvo vaizduojama kaip nepriekaištinga, reformų procesai prasidėjo. Reformos ir teisiniame, ir instituciniame lygmenyje. Jei kalbėsime apie žmogaus teises, per 20 metų fundamentalūs dalykai įvyko. Nebėra absoliučiai nepriklausomų valstybių, kurios darytų ką panorėjusios žmogaus teisių srityje.“

Dėl Bodnarių šeimos Rumunijos parlamentarai susitiko su Sogn og Fjordane apskrities, kur gyvena Bodnariai, gubernatore Anne Karin Hamre, keliais Norvegijos Parlamento komitetų nariais, Užsienio reikalų ir Vaikų, lygių teisių ir socialinės integracijos ministerijų atstovais, taip pat su rumunų bendruomenės nariais.

Šaltinis: agerpres.ro

Susiję:

„Delfi.lt“ redaktorė atskleidė: valstybės, kovojančios prieš žmogaus teisių pažeidinėjimus, dirba Kremliui