Berlynas pareiškė, kad šalies įsipareigojimai NATO neturi būti matuojami karių skaičiumi bei JAV nustatyta dviejų procentų nuo šalies BVP riba.
Pasak Vokietijos gynybos ministrės Anegret Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer), dviejų procentų riba dėl koronaviruso sukeltos krizės nebeaktuali.
Ministrė įspėjo, kad Vokietijos nuo savo BVP skiriamos lėšos nebeatitinka buvimo NATO realybės. A. Kramp-Karenbauer pareiškė, kad, nors Vokietija siekia skirti apie 2 proc. nuo BVP gynybai, kaip sutarta su NATO, realiai šalis finansuoja net dešimtadalį Aljanso veiklos.
Neseniai aplankiusi kelias Rytų Europos valstybes, ministrė konstatavo, kad jos nori aktyviau bendradarbiauti su Vokietija. Pavyzdžiui, Vengrija ketina beveik visą ginkluotę pirkti tik iš Vokietijos. Pirmieji vokiški LEOPARD tankai Vengriją pasieks liepos 24 d. Taip pat Vengrija užsisakė iš Vokietijos sraigtasparnių, tankų ir sunkiosios artilerijos bei oro gynybai skirtos technikos už daugiau nei milijardą eurų.
Vokietija – didžiausią JAV karinių bazių kiekį pasaulyje turinti šalis. Jų Vokietijoje yra net 87. Bendras šių bazių plotas – 26 kv. km, vertė – 45 mlrd. dolerių. Didžiausia JAV karinė bazė Vokietijoje ir pasaulyje yra Ramštaine. Iki šiol per metus Vokietija karo reikalams išleisdavo po maždaug 50 mlrd. dolerių. Vokietijos BVP vienam žmogui siekia 53,7 tūkst. dolerių (Lietuvos – 19 tūkst. dolerių, - red. past.).
Vokietija JAV kariškių neretai vadinama Mažąja Amerika, nes amerikiečių karinės bazės yra netoli devynių valstybių sienų, o šiose valstybėse tarnauja dešimtys tūkstančių amerikiečių karių.
Pentagono teigimu, JAV armija pasaulyje turi mažiausiai 5000 karinių bazių.
Šaltiniai: spiegel.de, 247wallst.com, dw.com
Lietuvos politinės partijos yra sutarusios nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą ir 2030 m. pasiekti 2,5% BVP.
Buvęs centrinis Lietuvos derybininkas dėl stojimo į Europos Sąjungą, buvęs vienas iš Žmonių partijos kandidatų į prezidentus Vygaudas Ušackas yra raginęs, kad į gynybą mūsų šalis privalo investuoti ne 2 ar 2,5% BVP, o 4 proc.
Tačiau dabar, pažvelgus į Vokietijos pavyzdį, ar verta apsiriboti kažkokiais procentais nuo BVP?
Juk daug geriau skambėtų – Lietuva finansuoja, pavyzdžiui, 2,5 ar 5 procentus bendros NATO veiklos.
Tokiu būdu Lietuva dar kartą įrodytų, kad yra Vakarų demokratinio pasaulio moralinis autoritetas, ypač kai kalbame apie gynybą nuo priešo iš Rytų, iš kur Vladimiro Putino hibridinis spindulys tvieskia.
Susiję:
V. Ušackas ragina gynybai skirti 4 proc. BVP ir tuo pačiu nerimauja dėl JAV prezidento veiksmų