Profesorius Vytautas Radžvilas pasidžiaugė, kad didžiojoje žiniasklaidoje prasidėjo geros permainos.
„Atrodo, kad ir didžiojoje žiniasklaidoje pradeda ryškėti gerų permainų – visapusiškesnio ir toliaregiškesnio žvilgsnio į Lietuvos padėtį ir valstybei kylančius vis didesnius iššūkius – viltingi ženklai. Delfi portale paskelbtas M. Garbačiauskaitės-Budrienės straipsnis „Kuo panašūs Vanagaitė ir Paluckas“ įdomus ir vertingas tuo, kad jame dalykiškai ir principingai apžvelgiamas kai kurių žinomų lietuviškosios kairės atstovų itin kritiškas požiūris į audringą visuomenės reakciją, kurios priežastimi tapo partizanų vado A. Ramanausko-Vanago šmeižto byla. Apžvalga nepalieka nė menkiausių abejonių, kad išpuolis prieš šią iškilią figūrą nėra joks atsitiktinis nesusipratimas. Tai yra gelminių ir iki šiol mėgintų nutylėti Lietuvos ideologinės ir politinės raidos tendencijų dėsninga ir neišvengiama atomazga. Trumpai sakant, šis epizodas – tik ledkalnio viršūnė. Todėl belieka maloniai nustebti ir pasidžiaugti, kad galbūt paskutinę akimirką, tai yra dar nepavėluotai, ima busti sveikas savisaugos jausmas ir pagaliau pradedama atsikvošėti“, - rašo V. Radžvilas straipsnyje „Vakarų aplinkkeliu – į Rusijos glėbį“, publikuojamą nepriklausomame konservatorių portale delfi.lt.
Pasak profesoriaus, „straipsnyje pagrįstai ir objektyviai konstatuojama, kad besipiktinanti visuomenės dalis aiškiai suprato ar bent jau intuityviai pajuto tai, kas iki šiol buvo vieša, tačiau vis garsiai neįvardijama paslaptis: neregėtai įžūlus mėginimas diskredituoti vieną iškiliausių Pasipriešinimo vadų tapo įmanomas tik todėl, kad daugybę metų jam buvo nuosekliai purenama moralinė ir intelektualinė dirva“.
„Šių dienų Lietuvos valstybė, kaip ir prieškario Respublika, turi savo paleckius, sniečkus, venclovas, salomėjas, giras ir cvirkas – tai akivaizdžiai rodo lyg iš po žemių išdygusi kohorta „leftistais“ vadinamų asmenų, šokusių įnirtingai ginti tikrai ne Lietuvoje suplanuotos provokacijos prieš partizanų vadą vykdytojos. Todėl straipsnis nėra paprastas šių asmenų pozicijos aptarimas ir vertinimas“, ilgoje analizėje teigia teigia V. Radžvilas.