
Vokietijoje po Bundestago sprendimo priimti naują karinę prievolę numatantį įstatymą kilo visos šalies masto jaunimo pasipriešinimas – demonstracijos surengtos maždaug 90-yje miestų. Protestų banga rodo, kad dalis jaunų vokiečių atvirai atsisako taikiai susitaikyti su politikų sprendimu grąžinti šaukimą į kariuomenę.
Vien Berlyne, anot „Bild“, į gatves išėjo apie 2000 jaunuolių. Tarp jų – net visa viena pradinės mokyklos klasė iš Kreuzbergo, kurios mokiniai dar per pamokas ruošė plakatus su tokiais šūkiais kaip: „Jūs, seni knarkliai, patys nekariausite“, „Norime vaflių, o ne ginklų“ ir „Niekas už karo prievolę, visi už mokymosi prievolę“.
Protestai vyko ir kituose didmiesčiuose – Hamburge, Miunchene, taip pat dešimtyse mažesnių miestų. Kai kur demonstrantus parėmė ir mokytojų profsąjungos atstovai, kurie kritikuoja politinį sprendimą jaunąją kartą vėl paversti šaukimo sistema paremtos kariuomenės rezervu.
Bundestago priimtas įstatymas numato, kad nuo 2026 m. jauni vyrai privalės pildyti klausimyną apie savo tinkamumą tarnybai, vėliau – stoti į privalomą medicininę patikrą. Nuo 2027 m. liepos 1 d. naujoji tvarka galiotų visiems atitinkamo amžiaus vyrams, o iš jų dalis būtų atrenkama realiai tarnybai Bundesvere.
Dalis protestuotojų atvirai sako „nenorintys tapti patrankų mėsa“ ir „nenorintys mirti už šią valstybę“, kiti reikalauja, kad, jeigu tarnyba ir reikalinga, ji būtų visiškai savanoriška, o ne grindžiama privalomu šaukimu. Diskusijoje jau skamba ir klausimai dėl lyčių lygybės – kodėl šaukimas numatomas tik vyrams, jei politikoje tiek daug kalbama apie „vienodas teises ir pareigas“.
Kol Vokietijos politinis elitas kalba apie „atsaką Rusijos grėsmei“, „Wehrpflicht 2.0“ (privalomoji karo tarnyba) ir „pareigą Tėvynei“, jaunoji karta vis garsiau klausia, kodėl už suaugusiųjų priimamus sprendimus turi mokėti jų karta – savo gyvenimu, laisve ir ateities planais.
Šaltinis: bild.de
Susiję:
Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką

































