Pirmadienio pasakėčia. Rinktinės vadas: mūsų stiprybė – skirtingos karių patirtys ir aukšta motyvacija

Kovo 11 d. Elektrėnuose Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai minės Lietuvos Nepriklausomybės dieną ir 29-ąsias rinktinės įkūrimo metines. Šia proga siūlome ištrauką iš interviu su didžiausios Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės vadu plk. ltn. Denisu Starikovičiumi, su kuriuo buvo kalbėtasi apie motorizacijos ir kitus projektus, karių atliekamas užduotis Malyje bei svarbiausius tarnybos iššūkius. Visas interviu bus publikuojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų laikraščio „Savanoris“ artimiausiame numeryje.

Per beveik tris tarnybos dešimtmečius rinktinės kariai savanoriai dalyvavo keliose tarptautinėse operacijose, daugelyje pagrindinių Sausumos pajėgų pratybų, inicijavo keletą pajėgas stiprinančių projektų ir šiuo metu vykdo Taikos meto užduotis. Tūkstantis šalies piliečių, derindami profesines karjeras, laisvalaikiu skiria laiko karinei tarnybai. Jie tarnauja 10-yje kuopų, kurios dislokuotos Trakuose, Ukmergėje, Molėtuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Šalčininkuose ir Vilniuje.

Tęsiate trečios savanorių kartos tradicijas. Ar galite palyginti pirmuosius savanorius su šių dienų kariais savanoriais?

Nevertėtų lyginti, kadangi skirtingomis aplinkybėmis teko veikti, tačiau visoms kartoms būdinga aukšta motyvacija. Mes siekiame, kad dabartiniai kariai savanoriai žinotų apie pirmus savanorius, jų puoselėtas vertybes. Turime tą pačią užduotį ir pareigą – ginti savo šeimą, namus, savo valstybę, kaip tai darė savanoriai 1919 ir 1944 metais ar praeito šimtmečio pabaigoje. Atsiminimai apie Nepriklausomybės kovas patvirtina, kad būtent savanoriai atlaikė pirmuosius priešų puolimus, tapo Lietuvos kariuomenės branduoliu.

Vėliau dešimt metų trukusiame organizuotame partizaniniame pasipriešinime dalyvavę savanoriai pasirinko sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelią. Ne paslaptis, kad dauguma jų neturėjo nei karinių laipsnių, nei karinių kursų patirties, bet tai jų neatbaidė nuo pasirinkto kelio.  O atkūrus Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 dieną, žmonės turėjo greitai apsispręsti – išeiti ar likti ir ginti Aukščiausios Tarybos rūmus bei savo šalies laisvę. Visų trijų ankstesnių kartų savanoriai pademonstravo gilų patriotizmą ir pilietinę tvirtybę.

Šiandien Lietuvos piliečiai turi galimybę pasirinkti tarnybos būdą, laiką ir vietą. Skiriasi geopolitinė situacija, savo įtaką daro globalizacija, skiriasi visuomenės kartos ir aplinka, kurioje visuomenės nariai auga ir bręsta. Akivaizdu, kad požiūris į karo tarnybą dabar kitoks nei buvo 1919, 1944 ar 1990 metais, nes nemaža dalis visuomenės aukščiausiais prioritetais pasirenka asmeninę ar šeimos buitinę, finansinę gerovę, o savo, kaip piliečio, pareigą ginti valstybę jos užpuolimo atveju neretai nustumia į antrą planą.  Tačiau nežiūrint į tai, labai džiugu, kad mūsų pajėgose ir mūsų rinktinėje yra tikrai šaunių vaikinų ir merginų, kurie ne tik geri savo srities specialistai, bet ir atsidavę tarnybai kariai, kuriais galima pasitikėti bet kokioje situacijoje.

Šiandien tarnybą KASP renkasi tiek šaukiamojo amžiaus jaunimas, tiek ir žymiai vyresni karo prievolininkai, kurie jau atliko  nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, dalyvavo jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose ar turi profesinės karo tarnybą patirties. Turime skirtingų patirčių, tai – viena iš mūsų stiprybių. Drąsiai galiu teigti, kad dauguma jų yra tokie pat patriotai, tvirtą pilietinę savimonę turintys piliečiai, kaip ir ankstesnių kartų savanoriai. Būtent: jų pasiaukojimas yra mums pavyzdys, todėl linkiu būti ištikimiems priesaikai, būti pasiruošus kovoti iki pabaigos, kad ir nebematant vilties, nesigailint jėgų ir gyvybės.

KASP motorizacijos projektas buvo išbandytas šioje rinktinėje ir sėkmingai tęsiamas kitose rinktinėse. Ar daug vyko diskusijų įgyvendinant šį projektą?

Įgyvendinant naujoves visada būna daug diskusijų, skirtingų nuomonių. Ne išimtis ir šis projektas, kuriuo siekėme pagerinti KASP padalinių mobilumą. Paprastai kalbant, savo padalinių mobilumą užtikriname, judėdami nedidelėmis transporto priemonėmis – keturračiais, motociklais. Džiugu, kad daug iniciatyvos, entuziazmo ir paramos sulaukta iš pačių rinktinės karių savanorių. Galiausiai visų pastangos buvo vaisingos ir šiandien turime patvirtintus Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymus ir pritarimą tęsti mobilumą gerinančių priemonių naudojimą pratybose.

Šiuo metu daugiau nei 30 rinktinės karių dalyvauja misijoje Malyje.  Kaip vyko pasirengimas šiai misijai? Kaip sekasi vienetui operacijos vietoje?

Su kiekviena nauja užduotimi atsiranda iššūkių, bet galiu drąsiai pasakyti, jog šiandien 32 mūsų kariai savanoriai sėkmingai vykdo užduotį Malio Gao provincijoje. 2019 m. pradžioje buvo parengtas pasirengimo tarptautinei operacijai planas, vieneto rengimo planas, patikslinti reikalavimai karių pareigybėms, paskirti kariai į vadovaujančias pozicijas. Visų rinktinės kuopų kariams buvo pateikta informacija apie tokią galimybę, pristatyta misija, socialinės garantijos ir paskelbta atranka. Šešios dešimtys karių pateikė prašymus, kuriuos peržiūrėjo sudaryta komisija, o vėliau atrinkti kandidatai laikė testus. Ypač daug dėmesio skyrėme psichologiniam karių pasirengimui. Pavyzdžiui, kandidatai laikė kiek supaprastintą žvalgų atrankos testą. Po to buvo sudarytas išplėstinis Pajėgų apsaugos vieneto (PAV) karių sąrašas. Visi kariai dalyvavo pratybose Lietuvoje ir Vokietijoje.

Pastarasis rengimas labai vertingas, kadangi tai yra galimybė vykdyti užduotis kartu su Vokietijos kariais. Šio rengimo metu akcentuota, kad mūsų karius įgalina veikti ir už stovyklos ribų.

PAV kariai, kurių pagrindinė funkcija misijos vietoje yra budėjimas, skirtingai adaptuojasi prie sudėtingų tarnybos sąlygų. Kariai turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis, o poilsiui skiriamas laikas pagal slenkantį grafiką.

Turėjau galimybę aplankyti karius keliose misijose ir buvo nepaprastai malonu girdėti vokiečių kontingento vadų atsiliepimus apie mūsų karių parengimą, profesionalumą, drausmę ir aukštą motyvaciją.

Manau, jog mūsų kariai įgavo vertingos karinės patirties, petys petin tarnavo su vokiečių kariais, keitėsi patirtimi ir žiniomis. O svarbiausia, jog profesionaliai atstovavo Lietuvą, prisidėdami prie tarptautinių pastangų sukurti saugesnę aplinką ir stabilizuoti padėtį krizės apimtame rajone.

Įdomioji statistika

3 – vidutinis KASP 8 R rinktinės kario savanorio tarnybos metų stažas.

10 – tiek yra kuopų rinktinėje: Štabo ir aptarnavimo kuopa, Nekinetinių operacijų kuopa ir aštuonios lengvosios pėstininkų kuopos, dislokuotos Vilniaus, Trakų, Ukmergės, Molėtų, Ignalinos Švenčionių ir Šalčininkų miestuose.

14 – tiek procentų moterų tarnauja rinktinėje;

34 – kariai savanoriai pradėjo tarnybą šiais metais;

42 – senbuviai – kariai savanoriai tarnaujantys daugiau nei 15 metų;

80 – tiek rinktinės profesinės karo tarnybos karių organizuoja ir vykdo karių savanorių rengimą;

191 – karys savanoris pradėjo tarnybą 2019 metais.

KASP informacija.

ŠVENTINIŲ RENGINIŲ ELEKTRĖNUOSE PROGRAMA

10.00 – 10.50 val.       Šv. Mišios Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje (Atgimimo a. 1);

10.50 – 11.00 val.       Gėlių padėjimas prie paminklo Lietuvos partizanams žuvusiems laisvės kovose Elektrėnų bažnyčioje (Atgimimo a. 1);

11.00 – 11.30 val.       Karinis šventinis paradas Elektrėnų gatvėmis (Draugystės g. – Rungos g.);

12.00 – 12.40 val.       Iškilminga karių rikiuotė ir Elektrėnų bendruomenės Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos minėjimas Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje. (Rungos g. 5);

11.00-13.30 val.         Krašto apsaugos savanorių pajėgų tarnybos pristatymas, karinės technikos paroda Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje (Rungos g. 5);

13.30-14.00 val.         Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimas Elektrėnų kultūros centre (Draugystės g. 2);

14.00-15.30 val.         Koncertinė programa Elektrėnų kultūros centre (Draugystės g. 2);

16.00 val.                    Planuojama renginio pabaiga.

Šaltinis: KAM