Diktatoriaus pastangos patekti į ES vadovų ratą

Albrechto Majerio (Albrecht Meier) straipsnis „Tagesspiegel“ pasakoja apie ES ir Baltarusijos suartėjimo perspektyvas, kurios apžvelgiamos „žmogaus sinusoidės“ pastangų atkurti taiką Ukrainoje fone.
 
„Autokratas virsta taikdariu“ – tai buvo visus nustebinęs žingsnis, kurį šių metų vasario mėnesį žengė Aleksandras Lukašenka“,- rašo autorius apie Minsko konferenciją, kurioje buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Atrodo, kad tuo metu visi pamiršo, kad šis šešiasdešimtmetis politikas savo šalyje engia opoziciją“. Lukašenka – taktinio žaidimo asas, jis „meistriškai pjudo tarpusavyje Vakarus ir Rusiją“, rašoma straipsnyje. Lukašenkos ir ES santykius vienas lenkų diplomatas palygino su sinusoide: „tai į viršų, tai į apačią“.
 
Lukašenka, regis, pastebėjo, kad „per glaudus ryšys su Rusija taip pat kelią nemažą riziką. Baltarusijos eksportas į Rusiją dėl šios šalies ekonominės krizės stipriai sumažėjo. Todėl baltarusiškų prekių tiekimas į ES rinką yra Lukašenkos ekonominės politikos prioritetas“.
 
„Po sėkmingai pasibaigusių derybų dėl paliaubų Ukrainoje, kurios vyko Baltarusijos prezidento rūmuose, Lukašenka leido suprasti, kad džiaugtųsi, jei būtų pakviestas į artimiausią Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuris vyks gegužės 21–22 d. Rygoje, ir tai turėtų įvykti „nepaisant draudimo įvažiuoti į ES teritoriją“. O štai neįvardintas Europos diplomatas „Tagesspiegel“ leidiniui teigė: „Mes laukiame Baltarusijos atstovo, bet ne pono Lukašenkos“.
 
Panašų požiūri išsakė ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas Bundestage Francas Jozefas Jungas (Franz Josef Jung): „Įvertinus vidinę politinę situaciją, prezidento Lukašenkos dalyvavimas nėra įmanomas“. Viskas galėtų pasikeisti, jei būtų išlaisvinti Baltarusijos politiniai kaliniai, teigė politikas, ir pridūrė: „Tačiau aš tikiuosi, kad į viršūnių susitikimą atvyks aukštas Baltarusijos vyriausybės atstovas“. Kitais žodžiais tariant, „autokratui draudimas atvykti į ES šalis kol kas nebus panaikintas“, - reziumuoja autorius.
 
Majerio manymu, Rygos viršūnių susitikimas vyks „žvelgiant per petį į Rusiją“. Nors Ukraina, Gruzija ir Moldova turi daugiau šansų suartėti su ES, nei Baltarusija, tačiau su šiomis šalimis ES irgi elgiasi pakankamai rezervuotai, ir tam yra svari priežastis: „Briuselis labai aiškiai supranta, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova labai suinteresuotos, kad jas ES palaikytų priešinimosi Rusijai kelyje. Tačiau, kaip teigė vienas Europos diplomatas, negalima „kurti fronto prieš Rusiją“. Galų gale, ES dar puikiausiai prisimena nepavykusį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą 2013 m. lapkričio mėnesį Vilniuje, kai nepavyko pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutarties. Praėjus keturiems mėnesiams Ukrainoje kilo karas ir jis vis dar vyksta“,- baigia straipsnį Majeris.

Šaltinis: tagesspiegel.de