LR Seime minint Sausio 13-ąją istorinę kalbą pasakė ir tarptautinės teisės mokslininkė, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobbrowolskos dešinioji ranka, viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
„Drąsi ir pasirengusi gintis tauta, tarptautinė teisė kartu su tarptautine parama, įskaitant ir narystę tarptautinėse organizacijose, buvo, yra ir bus tokių valstybių kaip Lietuva, o šiandien ir Ukraina – esminiai išlikimo garantai agresijos atveju“, - kalboje pažymėjo mokslininkė.
Moteris atkreipė dėmesį, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi dar 2014 m., įrodo, kad agresoriui netrūksta drąsos vėl ir vėl nusišluostyti kojas į pamatines tarptautinės teisės saugomas vertybes“.
Gabija Grigaitė-Daugirdė
„Tarptautinei bendrijai, deja, vis dar pritrūksta drąsos ir ryžto teisti ir nuteisti agresorių“, - atskleidė G. Grigaitė-Daugirdė.
Ji išreiškė viltį, kad „tarptautinė teisė iki ir po agresijos prieš Ukrainą nebus tokia pati“.
Mokslininkė nurodė, kad „Sovietų Sąjungos vadovų nebaudžiamumo faktas laikomas vienu iš didžiausių Niurnbergo tribunolo teisėtumo ir, svarbiausia, teisingumo trūkumų“.
„O Putino rusija ne tik draudžia perrašyti ar diskutuoti apie šią Niurnberge patvirtintą nebaudžiamumo tiesą, bet ir puikiai supranta, kad tarptautinis teisingumas gali būti politinio kompromiso dalykas, nors ir šiek tiek palaukus“, - išaiškino G. Grigaitė-Daugirdė.
Pasak kalbėtojos, „Tarptautinis Baudžiamasis Teismas galėjo išduoti arešto orderį Putinui už karo nusikaltimus, bet negalėjo jo išduoti už pagrindinį blogio nusikaltimą, kaip jis buvo įvardytas Niurnbergo tribunolo – t. y. agresijos nusikaltimą, kurio aukos yra ne tik civiliai asmenys, bet ir kiekvienas savo gyvybę už laisvę paaukojęs Ukrainos karys“.
„Šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas“, - informavo G. Grigaitė-Daugirdė.
Galiausiai ji palietė svarbiausią aspektą – Rusijos pralaimėjimą.
„Rusija turi išmokti pralaimėti. Ne tik karo lauke Ukrainoje ar energetikoje, bet ir teisinėje kovoje už pamatinę tarptautinės teisės saugomą vertybę – taiką“, - konstatavo moteris.
Savo istorinę kalbą moteris baigė Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žodžiais.
„Profesorius Vytautas Landsbergis kažkada pasakė, jog teisingumas kaip ir tėvynė: arba turi širdyje, arba ne. Prieš 33 metus Laisvės gynėjų širdys buvo pilnos tėvynės ir teisingumo. Šiandien visuomenė, sukrėsta agresijos prieš Ukrainą, nerimauja. Palinkėsiu kiekvienam iš mūsų pilnų širdžių ir drąsos, neužmirštuolių kiekvieno lietuvio širdyje tam, kad toliau padėtume Ukrainai kovojant ir už mūsų laisvę, stiprintume savo jėgas ir dvasią tam, kad kiekvienas nebijotume prireikus tapti Laisvės gynėju“, - tarė E. Dobrowolskos dešinioji ranka.
Visos kalbos galite klausytis čia:
Keli susiję:
Seimo akibrokštas Sausio 13-osios Lietuvai
Dėl kitoniškumo išpažintojų teisių Dobrowolska sureagavo
Sprendžiant Rusijos prroblemą liko įveikti paskutinį etapą
Ana Luisa Monse viešai pažadėjo ginti laisvę. Ar gins?
Istorinė Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos kalba LR Seime, minint Sausio 13
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]