|
Citata iš straipsnio: „Ir ta kryptis – pakankamai ciniški mainai: neliečiamybė už neliečiamybę, byla už bylą. Dar žingsnis, ir nusikaltėlių bei valdžios sutartinai prievartautos mergaitės tragedija, o kartu ir Lietuvos žmonių pasipriešinimas taps moneta, kuri bus iškeista į V. Uspaskich'o troškimą tapti politiniu kankiniu.“
Ši citata nepuošia vis dar gerbiamo ir rimtai bei aukštai už drąsą, nuoseklumą ir atkaklumą vertinamo Analitiko vardu Ekspertai eu. veido. Ji susišaukia su vieno iš nuolatinių daugelio tinklapių komentatoriaus – klakerio Pikaso mintimis.
Pirmiausia, vertindamas Pikaso vardu skleidžiamas idėjas pagal jų apimtį, turinį ir naudojamus sklaidos šaltinius, darau išvadą, kad jis yra šiuolaikinis profesionalus klakeris išlaikomas to paslaptingojo Kažko, kuris iš tiesų bando galutinai užvaldyti Lietuvą. Vargu ar tai vienas ir tas pats asmuo, nes prieš metus teko skaityti protingas šiuo vardu pasirašiusio asmens mintis.
Ką gi skaitome šį kartą? Apie tai, kad „Kai N.Venckienės interesai padėti mergaitei senka mažėjant tokioms realioms galimybėms, tai į pirmą planą iškyla asmeniniai interesai. O jie, kaip matome, šiuo atveju jie persipina su V.Uspaskich asmeniniais interesais ... Gali atsitikti taip, kad N.Venckienė taps "svetima tarp savų ir sava tarp svetimų", nes svetimkūniai demokratinei Lietuvai - "burokiniai" tampa jai savi, o tie, kurie stengėsi teisėjai padėti sunkiu metu - svetimi.“
Tokio pareiškimo proga gal galėtų Pikasas paaiškinti iš kokio dangaus ar pragaro atsirado „svetimkūniai demokratinei Lietuvai - "burokiniai"“? Gal jo nuomone „svetimkūnius“ rinkę šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių yra tiesiog psichiškai neveiksnūs? Būtų nuostabu, jeigu Pikasas galėtų patvirtinti ir įrodyti, kad:
1. Visos sisteminės partijos, išskyrus Darbo, juodųjų buhalterijų neturėjo ir neturi.
2. Lietuvos teisinė sistema neturėjo ir dabar neturi jokių galimybių laiku ir kvalifikuotai išspręsti tas bylas, apie kurias nuolat rašo ekspertai.eu ir už kurių vilkinimą bei marinimą Lietuvos prokuratūra jau ne vienerius metus vadinama nusikaltėlių stogu.
Jau kelinti metai profesionalūs klakeriai tarška apie būtinybę gerbti teismus ir strimgalviais vykdyti jų nutarimus, o štai „burokiniai“, „violetiniai“, „patvoriniai“ ir net asmeniškai Prezidentė kalba apie negarbingą ir nepatikimą visą teismų sistemą. Štai citatos iš Prezidentės metinių pranešimų:
2010 m. birželio 8 d. Teismams tenka išskirtinis vaidmuo, siekiant įtvirtinti naujos kokybės - abipusiu pasitikėjimu grįstus piliečių ir valstybės santykius. Deja, šiandien mūsų teismus žmonės vertina kitaip. Sistema subiurokratėjo. Ji tapo arogantiška. Uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja „dvigubų standartų" plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir europinėje erdvėje.
2011 m. birželio 7 d. Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač - parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia - žmonių pasitikėjimu valstybe. Taip, vėl kalbu apie korupciją. ...
2012 m. birželio 7 d. Mielieji, dažniausiai mus visus pasiekiantis žmonių skundas - „Nėra teisybės". Į Prezidentūrą per metus kreipėsi beveik septyni tūkstančiai žmonių - kas antras dėl įvairių teisėtvarkos institucijų darbo.
O kaip į tokias visokių „burokinių“, Prezidentės ir net paties ekspertai.eu kolektyvo kalbas bei rašinius reaguoja profesionalūs klakeriai? Prisiminkime tik vieną iš šimtų : Vladimiras Laučius (www.DELFI.lt 2012 m. birželio 15 d. 00:00): „Ar reikėjo D. Grybauskaitei šitiek kištis į Garliavos istoriją, žeminti teisėjus bei teisininkus, kuriuos savo pernykščiame metiniame pranešime išvadino net „senomis šunvotėmis“, apkaltino „gėdingais skandalais“, degradavimu ir arogancija? Nejau derėjo valstybės vadovei šitaip apibendrintai kalbėti apie teisėjus, tarp kurių yra daug sąžiningų žmonių, ne tik nedegradavusių, bet kaip tik saugančių mus visus nuo degradavusiųjų ir „šunvočių“?“
Dabar pabandykime įsivaizduoti realų kelią, kuriuo eidama Neringa Venckienė ir jos komanda galėtų nutraukti teisinį nihilizmą ir valstybinį teisėsaugos sistemos naudojimą Neteisybei palaikyti bei „tobulinti“.
Konstatuokime faktą: atsiduoti šiandieninių teismų malonėn yra tas pats, kas savo noru lįsti į alkanų šakalų narvą. Todėl vardan paties svarbiausio tikslo - kloti Teisingumo pamatus Lietuvoje, Neringai Venckienei BŪTINA TEISINĖ NELIEČIAMYBĖ.
Nors iš pradžių abejojau dėl a.a. Stanislovo Stulpino siūlymo DK partijai jungtis su DP ir TTP, dabar pripažįstu klydęs. Svariausias argumentas – rinkėjų valia įvykęs realus politinių jėgų pasiskirstymas Seime. Vargu ar rasime daug šventų naivuolių, kurie tikėtų, kad juodoji buhalterija - TIK Darbo partijos nuodėmė. Didžioji dauguma žmonių įsitikinę - visos partijos iki kelių įklimpę moraliniame purve. Visos!
Tačiau šiuo klausimu išsiskyrė taip vadinamų „burokinių“, „violetinių“ ir „patvorinių“ bei Prezidentės nuomonės. Ji bando įtikinti ir mus, kad konservatorių partija – šventa ir garbinga. Deja, o gal ir ne, sprendimas priimtas toks, koks yra. Stebint Prezidentės veiksmus pastaraisiais metais nuojautos ir įžvalgos užplūsta nevienareikšmės. O kas, jeigu Viktoras Uspaskihas yra nepriimtinas ne dėl to, kad jis rusas, sukčius, oligarchas, o todėl, kad gali trukdyti ponui fantomui Kažkam, kuris tiesiu keliu jau dabar veda Lietuvą į globalų rezervatą globaliai vergystei?
Todėl dabar atėjo laikas nustoti dairytis atgal ir ieškoti nuodėmių, kurias jau atleido Tauta. Reikia kloti TEISINGUMO PAMATUS ir tam darbui tinka be išimties visi statybininkai, nesvarbu kokios spalvos darbiniais rūbais jie būtų apsirengę.
Susidarius šiandieninei situacijai, teismų sistemos pareigūnai, jeigu jų tarpe dar yra sąžinės likučius išlaikiusių asmenybių, tegu įrodo, kad jie bylas sugeba pradėti ir užbaigti taip, kaip parašyta galiojančiuose įstatymuose. Nutraukti DP juodosios buhalterijos bylos nėra nei menkiausio pagrindo, kaip nebuvo pagrindo ją tęsti metų metus. Bylos eiga diktuos sprendimus ir veiksmų planus.
Kitą vertus, kelti baudžiamąsias bylas Neringai Venckienei yra tūkstantį kartų niekšiškiau ir šlykščiau už gynimą šunvočių klestinčių šiandieniniame teismų sistemos leisgyviame kūne.
O dabar visų abejojančiųjų dėmesiui - Lietuva Deimantės niekada neužmirš. Jos vardas jau įrašytas į naujausių laikų Lietuvos istoriją. Kaip ir Garliavos įvykiai tapę lūžio tašku naikintojams, nesvarbu – raudoniems ar globaliems, užvaldant Lietuvos valstybę. Kai bus priimti ir įsigalios visų teismų visos nutartys, tada ir nustosime burti iš kavos tirščių ir galėsime konstatuoti, kad Lietuva yra arba laisva ir nepriklausoma, arba vis tik atiteko to mistinio inkognito fantomo Kažko žinion. Tai priklausys ir nuo Neringos Venckienės, jos komandos sugebėjimo išnaudoti visas įmanomas diplomatinės kovos metodikas ir būdus.
Sėkmės jai, visam Drąsos Keliui, visiems darbiečiams, konservatoriams, liberalams, tvarkiečiams, Lietuvos lenkams ir rusams, visų kitų tautybių, įsitikinimų bei pažiūrų žmonėms, kurie tik pajus Savo širdyje Savo sąžinės kvietimą eiti Teisingumo keliu.
|