Jei būtų įgyvendintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, kurioje absoliučią daugumą sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, 2010-iais priimtas sprendimas, nedidelės Veriškių mokyklėlės šalia Nemenčinės būtų nelikę – politikai buvo nusprendę lietuviškas jos klases prijungti prie Nemenčinės Gedimino gimnazijos, o lenkiškas – prie K. Parčevskio gimnazijos. Taip būtų sunaikintas dar vienas lietuviškumo židinėlis šiame rajone. Tačiau gruodžio 3 d. priimtas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimas padėjo Veriškių Tėvelių bendruomenei ir jos bendraminčiams apginti lietuvišką mokyklą nuo sunaikinimo. Skelbiame bendruomenės atstovės Lauros Puraitės laišką.
* * *
Laba diena,
Skubame dalintis gražia žinia ir prisiminti visus prisidėjusius, padėkoti.
Norime pasidalinti gera, nepakartojama naujiena.
Gruodžio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas patenkino apeliacinį Veriškių mokyklos skundą-prašymą panaikinti Vilniaus rajono tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo” punktus, susijusius su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.
Sprendimas neskundžiamas.
Tikimės, kad Vilniaus rajono savivaldybė daugiau nebeinicijuos neteisėtų, nekorektiškų, nesąžiningų veiksmų, kad pakenktų normaliai mokyklos veiklai. Tikimės, kad mokyklos vadovai bei pedagogai ateityje galės visą savo energiją skirti ugdymui ir švietimui.
Esame labai dėkingi teismui už objektyvumą ir teisingumą. Advokatei Jūratei Galdikienei – už tai, kad ėmėsi tokios misijos ir per visus metus nenuleido rankų, neprarado tikėjimo. Mokyklos direktorei Daliai Peciūnienei bei pedagogei Valdonei – už Lietuvos garbės, to, kas lietuviška, mokinio teisių gynimą, už drąsą. Už stiprybę. Visiems Veriškių mokyklos mokytojams iš didžiosios raidės – Veriškių mokyklos
„kariuomenei”, kuri nepaliko mokyklos net pačiomis sunkiausiomis nežinomybės ir netikrumo akimirkomis.
Žiniasklaidai, Seimo nariams, tėvų forumui ir kitiems, kurie suprato situaciją, jos svarbumą, reikšmingumą. Už parodytą dėmesį, rūpestį, palaikymą.
Ačiū, kad nelikome vieni, nes ta iš pirmo žvilgsnio „mažytė bėda” iš
tiesų yra didelė, išauga į didelius dalykus ir yra mūsų visų.
Labai tikimės, kad ši žinia sklis plačiai ir garsiai ir bus geras pavyzdys ir įkvėpimas kitiems nepasiduoti ir kovoti už tiesą, už TĄ Lietuvą, už žmones, už gražius ir teisingus dalykus.
Už mokslą, už šviesą. Už tą „Laimės žiburį”!
Su tokia šventiška nuotaika linkime visiems kad ir mažų, bet reikšmingų ir gražių pergalių.
Su Didžiausia Pagarba,
Veriškių Tėvelių bendruomenės atstovė Laura Puraitė