Eglės Kusaitės byla. Žmonių neapgausit

„Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“

Arvydas Šliogeris, filosofas („Nerimas“, Tyto alba, Vilnius, 2012, p. 87)

Kas ką laiko elitu, klausimas. Bet turbūt A. Šliogeris elitą pateikia, kaip valstybės galios simbolį versle, kultūroje, švietime, moksle, politikoje, o prie jo neabejotinai priskiriami ir aukščiausi teismų, prokuratūros, slaptųjų tarnybų vadovai.

Tai kas gi įvyko Vilniaus apygardos teisme gegužės 30 dieną viešai paskelbus Eglę Kusaitę teroriste?

Nuosprendis

Apygardos teismas (teisėjų kolegija Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis) iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos tardytojų Lietuvoje, prokurorų, slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus E. Kusaitės advokato Kęstučio Stungio argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, net nevertais paminėti nuosprendyje. Ir nuteisė E. Kusaitę už neįvykdytą teroro aktą kažkur Rusijoje pagal baisiausią Lietuvos Respublikos BK straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatančią bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos (anksčiau – mirties bausmę).

Bet pasitenkino 10 mėnesių laisvės atėmimu - beveik lygiai tiek, kiek ji jau atsėdėjo „užkardyta“ ir tardyta - ir pareiškė, kad bausmę ji jau atliko. Tiesa, kardomąją priemonę klaipėdietei, savaitinę registraciją Vilniaus policijoje, paliko. Dėl visa ko. Kad nesugalvotų apeliacinį skundą pateikti iš kokios nors kitos šalies.

Ar girdėjote Lietuvoje tokią bylą, kurioje bausmės minimumas 10 metų kalėjimo pakeičiamas 10 mėnesių kalėjimu? Aš – ne. Būta atvejų, kai minimali bausmė sumažinta. Bet ne dvylika kartų. Jei kas žinote panašų atvejį, praneškite portalui slaptai.lt.

Teisėjų kolegija pasirėmė BK 54 straipsnio „Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai“ 3-ąja dalimi:

3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Motyvai

Prieš juos dėstant nuosprendyje tvirtinama, kad „kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Toliau cituoju motyvus:

„Parenkant bausmę E. Kusaitei atsižvelgiama į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnis), tačiau kaltinamosios vaidmuo nebuvo pirmaeilis, veika užkardyta rengimosi stadijoje, žalos nepadaryta, kaltinamoji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, nusikalto jauno amžiaus, charakterizuojama gerai (2 t., b. 1, 109, 134-136, 3 t., b. 1, 95). Vertinant kaltinamosios asmenybę matyti, kad jai nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, intelektinės funkcijos atitinka žemą normalų lygį, asmenybė disharmoniška (2 t., b. 1, 139-143, 166-176)” (ką jau kalbėti apie žmogaus teisę į medicininių duomenų apsaugą ir įsidarbinimo perspektyvą). Ir dar išreiškė LR teisės aktais nenustatytą abejonę, ar noras patekti į rojų yra protingas (tai – apie E. Kusaitės religinius įsitikinimus). Jums tai tinka? Man ne. Nes ne vienas aš bendravome su E. Kusaite kaip lygūs su lygia.

Iš kur toks tariamas atlaidumas

Tai iš kur Lietuvoje toks drastiškas visų trijų teisėjų atlaidumas „tarptautinei nusikaltėlei teroristei“? Ypač po Bostono įvykių?

E. Kusaitei prokurorai Justas Laucius ir Mindaugas Dūda pateikė kaltinimus pagal BK 250 straipsnio „Teroro aktas“ 4-tą ir 5-tą dalis:

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai buvo nukreipta prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl to atsirado sunkių padarinių (3 dalis: Tas, kas sprogdino, padegė arba kitaip sunaikino ar sugadino pastatą ar įrenginį, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų) baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

5. Tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

Ir BK 21 straipsnio „Rengimasis padaryti nusikaltimą“ 1-ą dalį:

1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Apygardos teismas pripažino E. Kusaitę kalta pagal visus BK straipsnius išskyrus BK 250 straipsnio 5-tą dalį (Bendrininkų arba organizuotos grupės kūrimas). To „išskyrus“ neišskyrus būtų anekdotas, kai net Rusijos teismas tai paneigė.

Prokurorai J. Laucius ir M. Dūda triumfuoja. Teisėjų nuomone, kaltinimą jie pateikė taip kvalifikuotai, kad advokatas pasirodė nulio vietoje. O bausmės dydis – antraeilis dalykas.

E. Kusaitė turėjo būti nuteista mažiausiai 10 metų laisvės atėmimo. Prokurorai tiek ir prašė, o teisėjai galėjo pridėti „iki gyvos galvos“.

Strateginis – „iki gyvos galvos“, ne strateginis – „nulis“

Iki gyvos galvos todėl, kad teisėjų trijulė patvirtino prokurorų iš piršto išlaužtą teiginį, kad karinė bazė tai strateginis objektas. Strateginio prokurorui ir „elitui“ prireikė todėl, kad būtų galima teisti nuo dešimties metų kalėjimo „iki gyvos galvos“. Priešingu atveju – tik nuo nulio „iki dešimties metų“.

Trijulė paskelbė: „Vertinant karinės bazės, kaip objekto, ekonominę, socialinę bei politinę reikšmę, padarinius, kurie galėtų atsirasti po teroro akto, darytina išvada, kad tai yra strateginės reikšmės objektas“. Štai tokia trijulės „darytina išvada“ be jokių paaiškinimų, nuorodų į teisės aktus ar nors „Vikipediją”, kad ir, pavyzdžiui, apie tai, kokia ta nežinomos karinės bazės Rusijoje ekonominė reikšmė pagal indėlį į BVP, socialinė reikšmė pagal bedarbystės faktoriaus išraišką skaičiais, politinė reikšmė (ką ta karinė bazė gina ir kam grasina) ar nors, kaip sovietmečiu, tokia reikšmė kaip „narod i armija edinny“. Na, nors ką nors bent formaliai būtų pateikę. Bet ne Lietuvos Vyriausybė, Prezidentė, Seimas sprendžia, kokie objektai priskirtini prie strateginių, o trijulė. Jie – tikroji valdžia. Nepakeičiama nuo 1940 metų.

Prezidentę ir kitus tai tenkina? Manęs – ne.

Apie Prezidentės kompetencijai priklausantį tarptautinių sutarčių klausimą, tarp jų – 1997 metų Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais, net nekalbu. Kaltinamajame nuosprendyje apie tai net neužsimenama, nors advokato baigiamojoje kalboje tai buvo vienas iš svarbiausių klausimų.

Kodėl?

Žiniasklaidoje tvirtai nuskambėjo liudijimai, kad dabartinis VSD direktorius pripažino, jog kovai prieš terorizmą įstaiga gavo apie 6 000 000 litų ir jų panaudojimą reikėjo pateisinti. E. Kusaitės verbavimas „teroristams“ išaiškinti buvo vienas iš tų pinigų panaudojimo pateisinimų. Bet, pasak jo, visi dokumentai, galintys atskleisti nusikalstamą VSD vaidmenį E. Kusaitės istorijoje, yra sunaikinti, ir jis bejėgis ką nors iškelti viešumon.

Turbūt taip ir yra. Pasidarbavo berniukai. Bent vienas ar du iš jų tebedirba. Kartu su Prezidente ar su jos palaikymu. Visgi abejonė dėl tokio paaiškinimo išlieka: iš kur tokia baimė ir neapykanta E. Kusaitei? Juk niekas VSD finansinių išlaidų iš esmės nekontroliuoja.

Tad kodėl vietoj 10 metų kalėjimo – tik 10 jau atsėdėtų kalėjime ekstra sąlygomis mėnesių?

Atsakymų, matyt, ne vienas. Manau, kad pagrindinė priežastis – elitinis Pūlinys išsigando, kad gali sprogti. Ir sugalvojo tokį E. Kusaitei „džiaugsmingą“ kompromisą, kad nereikėtų jai atlyginti turtinės ir neturtinės žalos, teismui ją išteisinus, iškelti baudžiamųjų bylų „tyrėjams“, prokurorams ir teisėjams klausimo ir kad atgrasintų ją nuo tokio nuosprendžio apskundimo (apeliacinė instancija juk gali ir „pataisyti“ nuosprendį „iki gyvos galvos“).

Duok Dieve suklysti.

Publikacijos autorius dr. Kastytis Stalioraitis yra buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime.

www.slaptai.lt