Ekonomistai mano, kad Baltarusijos prezidento idėja įvesti išvykimo mokestį piliečiams, vykstantiems į užsienį apsipirkti, nebus realizuota.
Priminsime, kad tokią iniciatyvą Aleksandras Lukašenka paskelbė rugsėjo 6 dieną lankydamasis sostinės AB „Motovelo“.
„Mus kritikuoja – neturtinga, varginga šalis, o mūsų žmonės beveik tris milijardus dolerių per metus išveža užsienin į Europos Sąjungą ir atsiveža prekių, kurias mes taip pat gaminame. Tai va, aš jau seniai daviau nurodymą dėl priemonių – jei jau išvyksti už šalies ribų, nesvarbu, dėl ko, mokėk išvažiavimo mokestį. Bus taip: mes tave pasienyje aptarnaujame, o tu mokėk 100 dolerių už galvą ir važiuok į užsienį. Tuomet pilietis ateis į mūsų parduotuvę ir nusipirks mūsų šaldytuvą, užuot tempęs iš Europos Sąjungos nežinia kieno pagamintą šlamštą. Antraip jie ir toliau sėdės ten trindami rankas – jiems atvežė tris milijardus dolerių, plečiasi jų prekyba, gamyba, o mes čia kapstysimės kaip kvailiai“, – pasakė A. Lukašenka.
Komentuodamas šią idėją „BelaPAN“ (Baltarusijos informacijos kompanija – vert. past.) prašymu, Baltarusijos mokslo ir gamybos asociacijos pirmininko pavaduotojas Georgijus Gricas pareiškė, kad jis ne tik pasisako prieš tokią priemonę, bet net ir negali jos suprasti. Jo nuomone, valstybės vadovo pasisakymą inspiravo tai, kad Baltarusijoje „formuojasi neigiamas prekybos saldo, o vartojimo importas viršija analogiškos produkcijos eksportą iš Baltarusijos” (Baltarusijos statistikos duomenimis, per pirmąjį pusmetį neigiamas užsienio prekybos saldo pasiekė 2,2 milijardo JAV dolerių).
„Tai nėra problemos sprendimas, – pasakė G. Gricas interviu „BelaPAN“. – Tuo labiau, kad Vieningoje ekonominėje erdvėje (Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos darinys, – vert. past.) mokesčių politika turėtų būti suderinta, o ne, švelniai tariant, egzotiška.“
Baltarusijos mokslo ir gamybos asociacijos pirmininko pavaduotojas įsitikinęs, kad A. Lukašenkos idėja nebus realizuota.
Su juo sutinka ir Liberalų klubo ekspertas Anatolijus Boltočka. „Manau, kad patarėjai aiškins A. Lukašenkai tokių veiksmų pražūtingumą, nes tai tik sukeltų šešėlinės ekonomikos augimą. Be to, pasienyje labai sunku kontroliuoti, kas ir kur važiuoja“, – pabrėžė jis.
A. Boltočka prasitarė numanąs, kad tokius pareiškimus galėjo pagimdyti „tam tikra emocinė šalies vadovo būsena“. „Mes matome, kad kai kurie dabartinių procesų niuansai, – „Uralkalij“ ir į jį panašūs, – inspiruoja atsakomąją valstybės vadovo reakciją. Prisiminkime kad ir medžio apdirbimo pramonę, kai jis išleido įsakymą, iš esmės draudžiantį atleisti iš darbo ir panašiai. Tai taip pat buvo atsakomasis veiksmas“, – mano ekspertas.
Prezidento pasiūlymą jis sieja su negatyviomis ekonomikos tendencijomis, tarp jų – ir su aukso išteklių sumažėjimu. Nacionalinio banko duomenimis, vien rugpjūtį šis rezervas sumažėjo 215 milijonų dolerių. „Reikia apsaugoti valiutą. Čia susipynė emocinės būsenos ir objektyvūs ekonomikos rodikliai, o rezultatas – A. Lukašenkos pareiškimas apie tokias priemones“, – mano A. Boltočka.
Savo ruožtu teisininkas Sergejus Balykinas pabrėžia: Baltarusijos prezidento pasiūlymas atrodo keistokas tiek juridiniu, tiek ekonominiu, tiek organizaciniu požiūriu.
„Visų pirma kyla klausimas, kokiu būdu atskirti piliečius, vykstančius turizmo ar kultūros tikslais, nuo tų, kurie važiuoja apsipirkti? Jei reikės pildyti anketą, kiekvienas normalus žmogus nurodys, kad jis važiuoja kaip turistas“, – pabrėžė S. Balykinas.
Jis mano, kad teoriškai galima manyti, jog bus įvestas kažkoks bendras mokestis už sienos kirtimą. „Kitados buvo leista vietos organams įvesti savo vietinį mokestį už sienos kirtimą, ir tam tikros nedidelės sumos buvo įskaičiuotos į bilietų kainą. O dabar gal įves dideles sumas. Tokiu atveju mes, pirma, padarysime galą savo turizmui ir transportui, antra, parodysime visam pasauliui, kokie esame laukiniai ir necivilizuoti“, – pabrėžė teisininkas.
Tačiau S. Balykinas spėja, kad net jei tokia rinkliava būtų įvesta, tai nesukeltų didelio Baltarusijos piliečių nepasitenkinimo. „Pripras. Ir važiuos pirkinių ne į ES, o į Rusiją. O uždrausti įvežti prekes iš Muitų sąjungos Baltarusijos valdžia neturi teisės“, – pridūrė teisininkas.
Oficialios statistikos duomenimis, per 2013 metų pirmąjį pusmetį į užsienį Baltarusijos piliečiai keliavo 3,8 milijono kartų – tai 9 % daugiau, nei per tą patį 2012 metų laikotarpį.
1,6 milijono baltarusių keliavo į Lenkiją, 688,8 tūkst. – į Lietuvą, 72 tūkst. – į Latviją, 40 tūkst. – į Turkiją, 20,5 tūkst. – į Vokietiją, 16,5 tūkst. – į Italiją, 12,7 tūkst. – į Austriją, 10,9 tūkst. – į Egiptą, 6,1 tūkst. – į Čekiją, po 1 tūkst. – į Serbiją, Slovakiją ir Estiją.
Vertė Alicija Žukauskaitė
Šaltinis: naviny.by
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]