Elitinė žiniasklaida buvo ir yra karo tarnaitė

Pernelyg dažnai elitinė JAV žiniasklaida atlieka abejotinos Vašingtono užsienio politikos ruporo vaidmenį. Taip buvo Šaltojo karo metu, išskyrus trumpą nusivylimo ir nesutarimų laikotarpį, kai Vietnamo karas tapo tokia akivaizdžia nesėkme. Tačiau šis skepticizmo laikotarpis truko neilgai. Kai Džordžas Bušas (George H. W. Bush) pradėjo siekti JAV karinės intervencijos į Persijos įlanką, kad išvarytų Irako pajėgas iš Kuveito, CNN, "The New York Times", "The Washington Post" ir kiti elitiniai leidiniai visiškai pritarė šiai darbotvarkei ir patvirtino tai savo begėdiškai šališku požiūriu į atitinkamus klausimus. Šis šališkumas tapo dar akivaizdesnis per 1990-ųjų Balkanų krizę, JAV invaziją į Iraką 2003 metais ir vėlesnes Vašingtono kampanijas siekiant priverstinio režimo pakeitimo Libijoje ir Sirijoje. Oficiali JAV vyriausybės pozicija ir dominuojantis žiniasklaidos naratyvas praktiškai sutapo.

Panaši žiniasklaidos laikysena yra ir karo Ukrainoje atveju. Eteryje ir svarbiausiuose redakciniuose puslapiuose dominuoja JAV įsikišimą skatinantys tekstai. Tai buvo ypač akivaizdu pirmosiomis karo savaitėmis, kai žiniasklaida iš esmės palaikė tezę, kad Amerika turi „stovėti kartu su Ukraina“. Disbalansas šiek tiek sumažėjo, kai buvo susirūpinta dėl išlaidų ir rizikos, kurią kelia Baideno (Biden) administracijos politika tiekiant karinę ir finansinę pagalbą Kijevui. Nepaisant to, vanagai vis dar dominuoja komentaruose ir pagrindiniuose forumuose.

Elitinė JAV žiniasklaida netgi tapo tiesioginės Ukrainos propagandos kanalu. Pirmosiomis karo savaitėmis Amerikos naujienų kanalai išplatino istoriją apie „Kijevo vaiduoklį“ – naikintuvo pilotą, kuris, kaip manoma, per kelias dienas tapo asu, numušusiu daugybę Rusijos karo lėktuvų. Ši istorija turėjo visus atviros propagandos požymius, ir Ukrainos kariuomenė galiausiai pripažino, kad ji buvo išgalvota. Tačiau savo tikslą – paveikti patiklią Vakarų auditoriją – ji pasiekė.

Naujoje organizacijos "Už nešališkumą ir tikslumą žurnalistikoje" ("Fairness and Accuracy in Reporting (FAIR) ataskaitoje yra palyginti pirmieji "The New York Times" puslapiai per pirmąjį pilną kalendorinį 2003 metų Irako karo mėnesį ir pirmąjį kalendorinį dabartinio Ukrainos karo mėnesį. FAIR tyrimas parodė, kad leidinio redakcijos dėmesys šiems įvykiams buvo labai skirtingas.

2022 metų balandžio mėnesį „Times“ pirmajame puslapyje iš viso buvo 179 tekstai, o 79 (44 %) jų buvo susiję su Rusijos invazija į Ukrainą. Visi, išskyrus tris, buvo išspausdinti puslapio viršuje (t. y. be straipsnių virš jų), kur redaktoriai publikuoja, jų nuomone, svarbiausią tos dienos medžiagą. Net 75% visų puslapio viršuje publikuotų tekstų buvo apie Ukrainos karą. Nepraėjo nė dienos, kad puslapio viršuje nebūtų paskelbta pasakojimo apie Ukrainą, o 14 dienų iš eilės pirmojo puslapio viršuje buvo skelbiami tik pasakojimai apie Ukrainą.

Kontrastas tarp dviejų karų nušvietimo yra labai ryškus. Ataskaitoje pažymėta, kad 2003 metų gegužės mėnesį, kai pirmajame puslapyje buvo publikuoti 226 tekstai, tik 41 iš jų (18 %) buvo apie JAV invaziją į Iraką. Trisdešimt du iš jų buvo puslapio viršuje, devyni – apačioje; Irako karui buvo skirti 25 % visų puslapio viršuje esančių tekstų.

Tyrimas taip pat atskleidė stulbinantį skirtumą tarp dėmesio civilių gyventojų kančioms šių dviejų karų metu. „Iš 79 New York Times istorijų pirmajame puslapyje apie karą Ukrainoje 2022 metų gegužę 14 iš jų daugiausia buvo apie civilių žūtis dėl Rusijos invazijos ir visos buvo pateiktos puslapio viršuje“, – rašoma pranešime. Dėmesys civilių aukoms neabejotinai buvo pagrįstas. Kaip priduriama ataskaitoje, „iki gegužės pradžios JTO Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras apskaičiavo, kad Ukrainoje žuvo mažiausiai 3 153 civiliai.

Tačiau „ The Times “ požiūris į civilių kančias ankstyvuoju karo Irake etapu buvo anaiptol ne toks dėmesingas. Per pirmąjį kalendorinį konflikto mėnesį pirmajame puslapyje buvo tik viena istorija apie civilių mirtis nuo JAV kariuomenės. Organizacijos "Iraq Body Count" duomenimis, iki 2003 metų gegužės mėnesio pabaigos žuvo mažiausiai 7 984 civiliai. Kitaip tariant, civilių skerdynės buvo maždaug dvigubai didesnės nei Ukrainoje. Tačiau to akcentavimas Vašingtone būtų sukėlęs nepatogumų. Ir atvirkščiai, Rusijos pajėgų sukeltų Ukrainos civilių kančių akcentavimas visiškai atitinka JAV nacionalinio saugumo aparato politinę darbotvarkę.

Nieko neturėtų stebinti tai, kad elitinė žiniasklaida vėl padeda plėtoti pavojingą JAV politiką. Tai pažįstamas elgesys, kuris pažeidžia tariamą nepriklausomos spaudos misiją ir tikslą. Naujienų žiniasklaida turėtų laikytis atokiau nuo JAV politikos formuotojų ir būti visuomenės sargu abejotinų užsienio politikos iniciatyvų akivaizdoje. Vietoj to, elitinė žiniasklaida – didžiausią auditoriją turinti žiniasklaidos dalis – vėl atlieka valstybės saugumo sarginio šuns vaidmenį.

Šaltinis: theamericanconservative.com