Prancūzijos sprendimas prašyti ES valstybių padėti kovoti su terorizmu įpareigoja sparčiau kurti Europos gynybos sąjungą. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią sausio 21 d. priėmė Europos Parlamentas (EP).
ES sutarties 42 (7) straipsnis sako, kad „jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą“. Po pernai lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių Prancūzija pasitelkė šią tarpusavio gynybos sąlygą ir paprašė kitų ES šalių pagalbos.
Europarlamentarai sveikina vieningą ES šalių paramą Prancūzijai ir ragina jas toliau solidariai prisidėti prie kovos su terorizmu „tiek, kiek būtina“. Kartu jie kviečia ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio ir saugumo politikai Federiką Mogerini (Federicą Mogherini) parengti gaires, kaip ES turėtų elgtis panašiais atvejais. Kadangi tarpusavio gynybos sąlygą ne visuomet įmanoma veiksmingai įgyvendinti dvišaliu principu, svarbu tam pasitelkti ES institucijas, pažymi europarlamentarai. Jų įsitikinimu, Prancūzijos prašymas suteikė gerą progą „sukurti stiprios ir tvarios Europos gynybos sąjungos pagrindus“, kad ES būtų geriau pasirengusi atremti vidaus ir išorės saugumo grėsmes.
Europarlamentarai ragina ES šalis veiksmingiau bendradarbiauti sienų valdymo, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos, taip pat ginklų, sprogmenų ir įtariamų teroristų judėjimo žvalgybos srityse. Savo ruožtu jie siūlo „įsteigti nuolatinį ES civilinį–karinį strateginio ir operatyvinio lygmens štabą“, kuris parengtų kolektyvinės gynybos planus, bendradarbiaudamas su NATO.
Rezoliucijai pritarė 406 EP nariai, nepritarė 212, o susilaikė 51.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]