EP, prisidengdamas kova dėl autorinių teisių, nori įvesti interneto cenzūrą

Birželio 20 d. Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komitete pritarta planams atnaujinti ES autorių teisių taisykles internete ir užtikrinti sąžiningą atlygį menininkams bei žurnalistams.

Esamos ES bendrosios autorių teisės skaitmeninėje erdvėje taisyklės galioja nuo 2001 m. To meto skaitmeninio pasaulio realybė labai skyrėsi nuo šiandienos. Be to, dauguma ES teisės aktuose numatytų autorių teisių išimčių šiuo metu yra neprivalomos, o atskirų ES šalių įstatymai gerokai skiriasi.

Daugeliu EP komiteto priimtų pakeitimų siekiama užtikrinti, kad iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų, nebūtų atimtas sąžiningas atlygis už jų darbą dėl interneto platformų ir naujienų kaupiklių strategijų.

EP komiteto priimtame tekste apibrėžiama, kokio dydžio straipsnio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio. Šio mokesčio nemokančios platformos turėtų užblokuoti prieigą prie viso straipsnio teksto savo tinklalapyje, įsitikinę europarlamentarai.

EP komitetas taip pat siekia užtikrinti, kad internete būtų laikomasi autorių teisių įstatymo, tačiau nebūtų be reikalo varžoma saviraiškos laisvė. Todėl platformų įdiegtos priemonės, skirtos kontroliuoti įkėlimus, turėtų būti suprojektuotos taip, kad jos neblokuotų kurinių, kuriems autorių teisės netaikomos. Be to, šios platformos turės leisti asmenims lengvai pareikalauti pakartotinai įkelti turinį, jei jie manytų, kad šis turinys buvo neteisingai išimtas dėl tariamo autorių teisių pažeidimo.

Nekomerciniam interneto enciklopedijų, pavyzdžiui, „Wikipedia“, taip pat atvirojo kodo programinės įrangos platformų įkėlimui reikalavimas laikytis autorių teisių bus netaikomas.

EP komitetas taip pat sustiprino autorių ir atlikėjų derybines teises. Jie turėtų teisę reikalauti papildomo atlygio už jų autorių teisių naudojimą, jei iš pradžių sutartas atlygis būtų „neproporcingai“ mažas, palyginti su nauda (įskaitant netiesiogines pajamas), ​​gauta iš kūrinio panaudojimo.

Europarlamentarai taip pat siekia suteikti autoriams ir atlikėjams teisę atšaukti arba nutraukti jų darbų naudojimo licencijos išimtinumą, jei šalis, turinti naudojimo teises, jomis nesinaudoja.

Tekste nustatomos autorių teisių taisyklių išimtys duomenų ir teksto rinkimui (mining), švietimo tikslais naudojamoms iliustracijoms, taip pat kultūros paveldo institucijoms, pavyzdžiui, muziejams ir bibliotekoms.

Po balsavimo EP pranešėjas Akselis Fosas (Axel Voss, Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Kūrėjai ir naujienų leidėjai turi prisitaikyti prie naujojo interneto pasaulio. Jis suteikia daug galimybių, tačiau turi ir svarbių trūkumų. Pažymėtina, kad naujienų leidėjai ir menininkai, ypač mažesni, negauna užmokesčio dėl galingų interneto turinio dalijimosi platformų ir naujienų rinkėjų praktikos. Tai yra neteisinga, ir mes siekiame tai ištaisyti. Sąžiningo atlygio už darbą principas turėtų būti taikomas visiems ir visur – ir fiziniame, ir interneto pasaulyje. Internetas turi išlikti saviraiškos laisvės vedliu, tačiau visuomenėje galiojančios taisyklės turi būti taikomos ir jam.“

Komitetas priėmė savo poziciją 14 jo narių balsavus balsų, 9 prieš ir 2 susilaikius. Tuo pačiu balsų santykiu jis priėmė sprendimą pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio teksto. Pastarasis sprendimas bus paskelbtas liepos 2 d. Strasbūre rengiamo plenarinio posėdžio pradžioje. EP nariai dar galės užginčyti šį sprendimą ir prašyti balsuoti plenariniame posėdyje, ar pradėti derybas.

(Laisvo žodžio atstovų duomenimis, šis EP žingsnis yra skirtas interneto cenzūrai, tiesiog prisidengiant autorinių teisių gynimu. Jis prives prie to, kad netrukus nemokamai nebus galima pasižiūrėti net GOOGLE priklausančioje platformoje YOUTUBE esančios vaizdo ir garso bei mokomosios medžiagos, - ekspertai.eu).

Šaltinis: EP Informacijos biuras Lietuvoje