ES diplomatinė vadovė Kaja Kallas: „Reparacinė paskola Kijevui suteiks Briuseliui daugiau svertų prieš Maskvą“

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad reparacinės paskolos suteikimas Ukrainai iš įšaldytų Rusijos lėšų padėtų ES sustiprinti savo įtaką prie derybų stalo ir priartintų karo Ukrainoje pabaigą.

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Belgijos ministras pirmininkas Bart De Wever viešai suabejojo šio plano teisingumu, pavadindamas jį „iš esmės klaidingu sprendimu“.

Pasak K. Kallos, įšaldytų Rusijos pinigų panaudojimas būtų aiškus ženklas, kad Europa ryžtingai remia ukrainiečius jų kovoje dėl išlikimo.

„Tai parodytų, kad europiečiai pasirengę padėti ukrainiečiams apsiginti. Tai būtų signalas Maskvai, kad ji nepajėgs pergudrauti Europos Sąjungos, o taip pat įrodymas Vašingtonui, jog Briuselis nebijo ryžtingų veiksmų“, - pabrėžė K. Kallas.

Pagal siūlomą schemą, Kijevui tektų grąžinti paskolą tik tuo atveju, jei Rusija sutiktų atlyginti karo metu padarytą žalą.

Tuo tarpu Belgijos valdžia atvirai baiminasi teisinės ir finansinės atsakomybės pasekmių, nes didelė dalis įšaldytų Rusijos aktyvų laikoma būtent centriniame vertybinių popierių depozitoriume Briuselyje. Be to, Belgijos pareigūnai teigia, kad toks žingsnis gali pakenkti JAV diplomatiniams pastangoms siekiant taikos derybų.

Ekspertai.eu primena, kad kalbos apie įšaldytų Rusijos turtų panaudojimą Ukrainos finansavimui vyksta mėnesių mėnesius, tačiau daugelis šalių baiminasi, kad toks precedentas gali sugriauti tarptautinį teisinį pasitikėjimą ir sukelti ilgalaikių pasekmių pasaulinei finansų sistemai.