ES finansinis prioritetas - Bankų sąjunga

Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, Mišelis Barnjė (Michel Barnier) teigia, kad vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) finansinių prioritetų yra Bankų sąjunga. Penktadienio vakarą po neformalaus finansų ministrų ir eurokomisarų susitikimo (ECOFIN) surengtoje spaudos konferencijoje M. Barnjė informavo, kad ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė bendram bankų priežiūros mechanizmui.

„Šis ECOFIN posėdis vyksta praėjus parai po labai svarbaus balsavimo EP, kai buvo pritarta Bankų sąjungos pirmajam ramsčiui - bendram priežiūros mechanizmui Europoje. Taip pat praėjo penkeri metai po „Lehman Brothers“ banko žlugimo. Žinoma, čia nėra ką švęsti, tačiau reikia prisiminti ir pagalvoti apie ateities veiksmus“, - po diskusijos apie dabartinę finansinę padėtį Europoje ir galimas grėsmes kalbėjo M. Barnjė.

Jis teigė, kad ministrai po balsavimo pradėjo diskusijas dėl Europos bankų pertvarkymo mechanizmo.

„Sutarėme dėl tikslo ir iš esmės susitarėme dėl taisyklių. Noriu priminti, kad Bankų sąjunga yra euro zonoje. O euro zonoje reikia taikyti tas pačias taisykles, kokios yra taikomos visose 28 valstybėse narėse. Taigi reikia taikyti bendrą taisyklių rinkinį visiems. (...) Euro zonoje bankai labai susiję tarpusavyje, todėl mes nutarėme taikyti šiuos procesus dar tvirčiau ir dar išsamiau“, - sakė jis.

Pasak jo, į Bankų sąjungą turėtų įeiti visi be išimties Europos bankai.

„Kartais net maži bankai sukelia labai dideles problemas“, - sakė jis.

M. Barnjė teigimu, bankų tarpusavio veiklai reguliuoti turėtų būti įsteigta papildoma institucija - bankų pertvarkymo valdyba.

„Tai yra geriau nei paprastas pertvarkymo institucijų iš valstybių narių susirinkimas. To nepakanka. Dabartinė padėtis mūsų netenkina“, - tikino eurokomisaras.

Pasak jo, veiksmus reikia pradėti kuo greičiau. Jis pasidžiaugė, kad tiek EP, tiek ministrai yra nusiteikę tam.

„Matau, kad Parlamentas nori dirbti greitai, jis pasirengęs prisiimti atsakomybę. (...) Taip pat matau, kad ministrai lygiai taip pat mąsto. Nors tai sudėtingas ir jautrus klausimas, reikia dirbti greitai“, - sakė M. Barnjė.

Anot jo, sutarimas galėtų būti pasiektas iki šių metų pabaigos.

Už regioninę politiką atsakingas EK narys Johanesas Hanas (Johannes Hahn), taip pat dalyvavęs spaudos konferencijoje, kalbėjo, kad ne mažiau svarbus yra tikslas sustiprinti ir padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Anot jo, tokios įmonės yra ES verslo pagrindas ir joms turėtų būti suteiktos geresnės sąlygos pasinaudoti ES fondais ir paskolomis.

„Struktūriniams fondams bus suteikti 325 mlrd. eurų. Jie turės būti panaudojami per ateinančius septynerius metus. Dabar jau išskyrėme 70 mlrd. eurų mažų ir vidutinių įmonių paramai. (...) galvojame, ką galime padaryti, kad per kitą finansinę perspektyvą būtų padidinta parama ir paįvairinti patys (paramos, - ELTA) instrumentai“, - sakė J. Hanas.

Jis vylėsi, kad, jei mažos ir vidutinės įmonės galėtų įdarbinti daugiau žmonių, ES praktiškai nebūtų bedarbių.

„Galbūt aš esu naivus, bet (...) mažų ir vidutinių įmonių yra apie 303 mln., o bedarbių yra 307 mln. Taigi jei kiekviena maža bei vidutinė įmonė galėtų įdarbinti vieną bedarbį, nedarbo problema būtų faktiškai išspręsta. O jeigu mes paliktume šią problemą spręsti 500 pačių didžiausių įmonių, jos turėtų įdarbinti tūkstančius bedarbius, o tai net teoriškai nėra įmanoma. Galbūt ir naivus šis mano paskaičiavimas, tačiau tikrai verta remti mažas ir vidutines įmones“, - sakė jis.

Finansų ministrai ECOFIN susitikime taip pat buvo aptarti Bankų sąjungos, kovos su mokesčių vengimu bei pinigų plovimu, finansinių struktūrų prioritetų bei kiti ekonominiai klausimai.

Dar viena spaudos konferencija, kurioje dalyvaus ir Lietuvos atstovas EK Algirdas Šemeta, yra numatyta šeštadienį Nacionalinėje dailės galerijoje.

Eltos inf.