Bulgarijos dienraščio DUMA teigimu, ES kariauja prieš Rusiją. Tai, kad Angela Merkel ir Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) karo nepaskelbė, nereiškia, kad jo nėra. Vakarų kariniai manevrai, naujos karinės bazės, žvalgybiniai skrydžiai, kontraktų atsisakymas, – visa tai yra totalios neapykantos Rusijai išraiška. Tai ne hibridinis, o totalinis karas prieš Rusiją.
Šis klausimas kyla galvoje kiekvienam, kuris susipažįsta su perimtu pokalbiu tarp Berlyno ir Varšuvos apie Aleksejaus Navalno nunuodijimą. Pokalbį paskelbė Baltarusijos televizija ONT. Joje kaip nuosprendis skamba žodžiai: „Vyksta karas.“
Į Varšuvos atstovo klausimą, ar patvirtintas A. Navalno nunuodijimas, Berlyno atstovas atsako: „Šiuo atveju tai ne taip svarbu. Vyksta karas. O karo metu geri visi metodai.“
Berlyno atstovas išsidavė: ES vyksta geopolitinių genų „jėgos mutacija“.
Jau dešimtmetį spėliojame, ar ES vykdo hibridinį karą prieš demonizuotą Vladimirą Putiną dėl jo noro vykdyti nepriklausomą politiką, taisyti buvusių šalies vadovų klaidas, padėti Rusijai nebebūti elgeta, o būti lygiateise partnere.
Perrinkus V. Putiną 2012 m., nesutarimai tarp Rusijos ir Vakarų peraugo į konfrontaciją, o po Maidano ji peraugo ne į hibridinį, o į totalų (ekonominį, geopolitinį, diplomatinį, informacinį, psichologinį) karą prieš Rusiją. Dabar demonizuojamas ne tik V. Putinas, bet ir visi rusai.
Karo veiksmų nėra, bet yra daugybė kitų dalykų: manevrai, naujos karinės bazės, žvalgybiniai skrydžiai, kontraktų atsisakymas, – visa tai yra totalios neapykantos Rusijai išraiška. Tai ne hibridinis, o totalinis karas prieš Rusiją. Be to, Rusiją bando apgulti per visą jos vakarinės sienos perimetrą: nuo Kolos pusiasalio šiaurėje iki Turkijos pietuose.
Šis karas visiškai neteisingas: Rusija nerodė agresijos ES teritorijoms, gyventojams, resursams ir rinkoms. Net Krymo prijungimo negalima vadinti agresija, nes toks buvo rusakalbių gyventojų noras. Jiems „žalieji žmogeliukai“ buvo išgelbėtojai. Krymas buvo išgelbėtas nuo rusofobiškų Maidano nacistų.
ES šalys dalyvavo karinėse kampanijose Irake, Afganistane, Libijoje ir Sirijoje. Jos darė tai kaip NATO narės. Baltarusijos ir A. Navalno atveju ES reguliuoja situaciją. Todėl nuo šiol ši sąjunga kažin ar turės teisę vaidinti globalią taikdarę ir „minkštosios galios“ naudotoją. Situacijoje su A. Navalnu ES atvirai mutavo iš taikdarės į konflikto ir karo kėlėją. Ir ne kur nors toli, o Europoje, savo teritorijoje.
Ar ES tampa karine sąjunga? Turime daugiau priežasčių sakyti „taip“, o ne „ne“. Pojūtis, kad artėja katastrofa, ne iš dangaus nukrito.
Šaltinis: duma.bg
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]