ES!

Aišku, kad Europos Sąjunga – tai gerai. Laisvi piliečiai, visi lygūs. Sotūs, laimingi, šiltai aprengti. Kuriantys dar šviesesnę ateitį. Dėl tos ateities... Savo ateitį kuriu aš pats. Šeimininkas. Aišku, tai sovietinis mąstymas... Netgi runkeliškas. Runkeliu dėtis vis dėlto negalėčiau. Tėvas buvo ne visai runkelis. Bežemis kaimo kalvis. Bet žinojo, kas yra žemė. Žemė. Motina, nors ir ūkininkaitė, už bežemio ištekėjusi, runkelius augino tik pašarinius. Ir tai labai mažai. Deja, aš pats... „Šeimininkas“... Nesąmonė. Taip galima nusišnekėti iki to, kad tikrieji Amerikos šeimininkai yra indėnai, o ne ateiviai, sukūrę demokratiją ir visą gerovę. Nesąmonė. Ir vis dėlto, kodėl aš, būdamas lygiateisis pilietis, turiu klausyti politikų (viršininkų), lyg ir tokių pat lygiateisių piliečių, o ne vadovautis savo, nors ir runkelišku proteliu? Ar todėl, kad jų teisės lygesnės? Bet jų viršininkų dar lygesnės? O gal lygesnės mano? Ne, runkeliškam protui tai nesuvokiama...

Nesuvokiamas ir esminis skirtumas tarp ES ir ankstesniosios „sąjungos“. „Valstybės, esančios ES“ – anot E. Masiulio – „yra draugai“. O ten buvo „broliai“ (ar „sesės“).

ES – tikrai gerai. Ypač ekonominiu požiūriu. Ir ypač buvimas eurozonoje. Dabar, keisdami litus į eurus, turime 0,392016022 % papildomų išlaidų. Lyg ir nedaug, bet valstybės mastu susidaro milijonai. Pardavus tik milijardą litų, papildomos išlaidos sudarytų per 3,92 milijonus. Keisdami eurus į litus vėl turime panašių išlaidų. (Bet kodėl, būdami lygiateisiai su savo partneriais, savinamės jų teisę prisiimti atitinkamą išlaidų dalį?) Už įsigytus eurus perkame ES prekes. [Norėdami ES prekėms milijardus leisti, juos turėtume užsidirbti. Tačiau jaunoji karta sėkmingai mokoma nedirbti. („NE DIRBSIU“ – būtent du žodžiai, didžiosiomis, stambiu, paryškintu šriftu – neseniai iš tolo rėkė didžiuliai plakatai. Ačiū Omniteliui ir Swedbankui už iniciatyvą).] Tiesa, tarptautinėje prekyboje atsiskaitoma negrynaisiais, tai papildomos išlaidos būtų mažesnės. Jų visai nebūtų, jei būtume eurozonoje. Tiesa, įstojimas į eurozoną taip pat kainuoja: milijardinis mokestis... Dar milijoninės išlaidos agitacijai, reklamai... Vėl klausimai...

Kvailų klausimų, tikriausiai, nekyla tik jaunajai piliečių (nepiliečių?) kartai. Referendume, susijusiame su ES, jie tikrai nebalsuos neteisingai. Deja, ir teisingai taip pat nebalsuos, nes jie jokiame referendume nedalyvaus. Pašalinis, nevertas dėmesio dalykas. (Toji karta tikrai ugdyta teisingai ir išugdyta sėkmingai: tai vartotojų karta. Besočių, kurie domisi tik šiandieniais poreikiais bei savo malonumais.)

Aišku, kad referendumo reikalaujantys piliečiai yra suklaidinti. Anot E. Masiulio, „referendumo iniciatoriai klaidina visuomenę“. Konstitucija jie vadovaujasi dogmatiškai, nekūrybiškai, straipsnių tekstą skaito pažodžiui. Jiems patarė, atrodo, V. Uspaskichas, kaip teigia E. Eigirdas. Aišku, kad tasai Uspaskichas kalba nesąmones. Tad neklystantiesiems politikams tektų paneigti jas dar didesnėmis nesąmonėmis (oi, atsiprašau! Protingieji politikai geriau žino, ką daryti). Bet referendumo rezultatai vis tiek gali būti neteisingi. Geriau, kad jo visai nebūtų. Deja, jis įvyks. VRK praleido, nors ir labai stengėsi sutrukdyti. Ką bepadarysi, lai įvyksta. Netinkamu laiku. Bet tai irgi iš esmės neįmanoma. Kovo 10 d. paskirti jam datą kitokią nei gegužės 11 d. būtų nepateisinama. Atidėti nutarimą dėl datos galėtų nebent akrobatai, parodę neįtikėtinus triukus. Kitaip neišeis.