24 iš 27 Europos Sąjungos šalių pasirašė JAV Valstybės departamentui adresuotą notą dėl grasinimų išplėsti sankcijas Rusijos ir Vokietijos projektui „Nord Stream 2“. Naujos sankcijos paliestų laivų draudikus bei aptarnavimo įmones, atliekančias geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Jos būtų nukreiptos ir prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias. Pareiškime teigiama, kad Sąjunga mano, kad eksteritorinių sankcijų taikymas prieštarauja tarptautinei teisei.
JAV praėjusį mėnesį įspėjo, kad visos kompanijos, kurios padeda Rusijai statant dujotekius NORD STREAM 2 ir TURKSTREAM 2, turi "dabar pat nešdintis" arba patirs pasekmes.
JAV, norėdama skirti sankcijas ES bendrovėms vadovaujasi savo federaliniu įstatymu CAATSA (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, Apie pasipriešinimą Amerikos priešams sankcijomis), priimtu 2017 m. Pagal jį skiriamos papildomos sankcijos Iranui, Šiaurės Korėjai ir Rusijai.
Su dujotekiu NORD STREAM 2, be GAZPROM, dirba penkios ES kompanijos – SHELL, OMV, ENGIE, WINTERSHALL DEA ir UNIPER. Bendra projekto vertė siekia 11,2 mlrd. dolerių.
LR Seimas pranešė, kad Žmonių partijos atstovas Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydamas pateikti informaciją, kokia buvo Lietuvos pozicija JAV skirtoje notoje dėl sankcijų „Nord Stream 2“ projektui.
„Stebina, kad šis svarbus klausimas nebuvo pateiktas ir svarstytas Seimo Užsienio reikalų komitete. Tai politinis klausimas, rimtas užsienio politikos žingsnis“, - teigia A. Ažubalis.
Neoficialiais duomenimis, JAV Valstybės departamentui adresuotos notos nepasirašė Lietuva, Lenkija ir Rumunija.
Šaltiniai: oilprice.com, lrs.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]