Valstybės kontrolė: LRT dirba stabiliai, bet 89 % pirkimų vykdo be konkurencijos

Valstybinio transliuotojo LRT lyderė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Valstybės kontrolė įvertino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 m. veiklą. Nustatyta, kad transliuotojas pasiekia daugumą tikslų, tačiau trūksta ilgalaikės strategijos, skaidrumo pirkimuose ir turinio prieinamumo visuomenei.

LRT įvykdo 75–96 % veiklos rodiklių, bet neturi aiškių siektinų rezultatų iki 2027 m. Apie 40 % turinio kuriama Lietuvoje, o laidų žmonėms su negalia vis dar labai mažai: subtitruota tik 13,7 % eterio (vietoje 50 %), gestų kalbos vertimų – 4,5 % (vietoje 20 %). Mažėja ir neatlygintinai transliuojamos kultūrinės bei socialinės informacijos.

Auditas atskleidė, kad 38 % naujų darbuotojų priimti be dokumentuotos atrankos, kasmet sudaroma iki 1,6 tūkst. autorinių sutarčių, o darbo užmokesčio principai nėra apibrėžti įstatyme.

Finansiniai rodikliai stabilūs – LRT kasmet uždirba apie 1,5 mln. € perteklinių pajamų, tačiau jų ne visada panaudoja veiklai stiprinti. Daugiausia kritikos sulaukė pirkimų sritis: net 89 % programų kūrimo ir gamybos pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu, dažnai kreipiantis į konkrečius tiekėjus, todėl ribojama konkurencija ir skaidrumas.

LRT taryba neatliko privalomo veiklos įsivertinimo, o nepriklausomų narių komitetuose – per mažai. Etikos kontrolė išskaidyta tarp kelių institucijų.

Auditoriai siūlo aiškiai reglamentuoti strateginio plano tvirtinimą, įstatyme nustatyti darbo užmokesčio principus, stiprinti pirkimų kontrolę ir didinti turinio prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

LRT jau pradėjo pokyčius – pasirašyta sutartis su KTU dėl automatinio gestų kalbos vertimo, atnaujintos pirkimų taisyklės, subtitrai pateikiami penkiomis kalbomis. Valstybės kontrolė pabrėžia: norint išsaugoti visuomenės pasitikėjimą, LRT būtina daugiau skaidrumo, atsakomybės ir atvirumo. Su visu augitu galima susipažinti ČIA.