A. Butkevičius ir kiti socialdemokratai labai mėgsta moralizuoti kaip konservatoriai per krizę „praskolino Lietuvą“. Tai gal dabar, kai jau valdo p. Butkevičius, Lietuvos skolos pradėtos mažinti, jau kaupiamas rezervas? Tikrai ne! Lietuvoje 2009 m. krizė buvo tokia gili, nes Lietuva skirtingai nei Estija, neturėjo rezervų, o dabar kai ekonomika auga ir jau būtų galima kaupti atsargas, skolos tik didėja.
Krizės skolos, nes nebuvo atsargų
2009 m. kai Lietuvą užklupo krizė, buvome visai nepasiruošę. Staigiai pasipylė įmonių bankrotai, padaugėjo bedarbių, išaugo šešėlis ir drastiškai smuko biudžeto įplaukos. Net ir panaikinus daugybę mokesčių lengvatų, apkarpius visas valstybės išlaidas, vistiek valstybės biudžete atsivėrė 9 proc. deficitas, taigi neliko nieko kito kaip skolintis. Visai kitaip būtų buvę, jeigu Lietuva būtų turėjusi finansinį rezervą, kokį kaupė Estija.
Nuo 1997 m. Estija siekė turėti subalansuotą biudžetą, t. y., išleisti tiek, kiek surenka iš mokesčių, o visa tai, ką surenka viršaus, atidėti „juodai dienai“. 1997 m. pirmasis įnašas buvo vos 44,84 mln. eurų, tačiau atėjus krizei 2009 m. jau buvo sukaupta solidi finansinė pagalvė. Visai kitaip buvo Lietuvoje, kur socialdemokratų dominuojamos koalicijos nuolat planuoja deficitinį biudžetą ir vis didina valstybės skolą. Taip į 2009 m. krizę Lietuva atėjo su 0 Lt rezerve ir jau su sukaupta nemaža skola.
Biudžeto subalansavimas atidedamas
A. Kubilius su pavydu žiūrėdamas į estus, dar 2009 m. suplanavo, kad ekonomikai augant reikia baigti su amžinu biudžeto deficitu ir jau 2014-2015 m. turėti biudžeto perviršį. O kai tik susidarys perviršis, imti kaupti rezervą „juodai dienai“. Biudžeto deficitas buvo mažinamas labai sėkmingai, jau 2010 m. sumažėjo dvigubai, 2011 m. dar kartą beveik dvigubai ir šiemet neabejotinai būtume turėję perviršį. Bet į valdžią vėl grįžo socialdemokratai, su tuo pačiu finansų minsitru Rimantu Šadžium, kuris nesugebėjo numatyti artėjančios krizės 2009 m.
Perviršinio biudžeto planas iš pradžių buvo nustumtas į 2016 m., o visai neseniai premjeras A. Butkevičius pareiškė, kad perviršį tikimasi turėti 2017 m. Taigi jau po rinkimų, o tokiais pažadukais, kurie nuolat kaitalioja nuomonę išvis tikėti nerimta.
Lietuva skolinasi, estai taupo
Kai Lietuva nutarė įvesti eurą, valstybei atpigo skolinimasis, o tai iškart atkreipė švaistūnų dėmesį. Rolandas Paksas nieko nelaukdamas iškart pasiūlė „vienu procentu didinti biudžeto deficitą“ ir išleisti tuos pinigus statutinių pareigūnų atlyginimams, pensininkams ir t.t. Tokia politika yra visai neišmintinga. Jeigu šiandien skolintis galima pigiai, tai nereiškia, kad taip bus po metų, penkių ar dešimties. O valstybių skolos yra labai didelės ir norint jas gražinti reikia dešimtmečių ar net šimtmečių.
Lietuvos ekonomika auga jau šeštus metus iš eilės, tačiau per juos nė karto neturėjome biudžeto perviršio, o tai reiškia, kad valstybės skola auga, nes išleidžiame daugiau nei surenkame. 2012 m. Lietuvos skola buvo 13,2 mlrd. eurų, 2013 m. 13,5 mlrd., 2014 m. 14,8 mlrd., o šiemet planuojama 16,6 mlrd. eurų. Tuo tarpu Estija pernai fiksavo 0,37 proc. perteklių, o šiemet tikisi 0,2 proc. Papildomi pinigai leidžia Estijai kaupti finansinį rezervą, kuris nuolat didėja. 2012 m. jame buvo 344 mln. eurų, 2013 m. 360,1, 2014 m. 367,1, o šiemet jau pasiekė 373 mln. eurų.
Vėl esame nepasiruošę
Labai lengva kritikuoti Vyriausybę, kad per krizę didinamos skolos, bet kodėl per ekonomikos augimo metus tos skolos vis tiek auga? Pernai Lietuvos ūkis ūgtelėjo 2,9 proc., šiemet pirmą pusmetį dar 1,4 proc., tačiau Vyriausybė nepaisant augimo dar sparčiau didina išlaidas. Šiemet suplanuotas 342,423 mln. eurų biudžeto deficitas, o tai net 23,2 proc. daugiau nei pernai.
Ekonomika paremta ciklais, augimo fazę keičia nuosmukis, o paskui vėl augimas. Lietuva tai labai gerai žino, susidūrusi jau su keliomis finansų krizėmis. Dabar pasaulio ekonomikoje vėl nestabilu, šįkart neramios žinios atkeliauja iš Kinijos. Jeigu vėl kiltų krizė, ar būsime pasiruošę, ar vėl pavydėsime estams?