Etninės kultūros globos taryba siūlo su smurtu kovoti remiantis etnine tradicija

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narius ir Vyriausybę, siūlydama neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos "Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo".

Svarbiausias argumentas, kodėl EKGT siūlo prie šios konvencijos neprisijungti, yra tai, kad joje lytis traktuojama ne kaip prigimtinė, o kaip keičiamas konstruktas.

Konvencijoje lytis apibrėžta kaip visuomenės suformuoti vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai. Ratifikavus konvenciją į Lietuvos teisines sąvokas būtų įtrauktas toks naujadaras kaip "socialinė lytis" (gender) ir tokiu būdu įteisinamas bei prilyginamas normaliai būsenai transseksualumas, kuris iki šiol priskiriamas psichikos sutrikimams.

Ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti "nediskriminavimo dėl lyties tapatumo" ideologiją net ir švietimo įstaigose.

EKGT atkreipia dėmesį į tai, kad lietuvių tradicinėje kultūroje nuo mažens buvo skiepijama pagarba abiem lytims, simboliais išryškinant tiek moteriškumo, tiek vyriškumo skirtingas ypatybes, jas susiejant su gamtos pasauliu, pavyzdžiui., gimus sūnui sodinamas ąžuolas, dukrai – liepa.

Tokiu būdu tradicijoje įsitvirtino skirtingų lyčių skirtingų ypatybių pagarbus suvokimas pabrėžiant geriausių kiekvienos lyties prigimtinių savybių, o kartu abiejų lyčių lygiateisiškumo, bet ne tapatumo, puoselėjimą.

Etninėmis tradicijomis remiasi nemažai dabartinių Lietuvos ikimokyklinių įstaigų, kadangi per daugelį kartų patikrintos vertybinės nuostatos ir tradicinė etika turi savo vertės neprarandančių ir šiuolaikiniams vaikams suprantamų bei patrauklių ugdymo formų.

Jeigu tokios pagarbą skirtingoms lytims ir lygiateisiškumui skatinančios tradicinės nuostatos Lietuvos visuomenėje būtų skleidžiamos dar plačiau, neabejotinai tai turėtų teigiamą poveikį mažinant smurtą prieš moteris, didintų prevenciją prieš šeiminį smurtą ir kovą su juo.

EKGT taip pat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos reikalavimus nebebus galima atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus.

"Gerai suprasdami, kokių gražių ir svarbių tikslų dėl žmonių sugyvenimo darnos ir silpnųjų apsaugos nuo agresijos turi pačios konvencijos ir jos pasirašymo iniciatoriai, vis dėlto raginame neskubėti pritarti šiam dokumentui. Būtina siekti platesnės ir ilgesnės viešos diskusijos šiuo klausimu", - teigiama EKGT kreipimesi.

EKGT teigia, kad pagarba moteriai lietuvių etninėje kultūroje turi labai gilias šaknis. Jos apraiškų galima rasti tiek paprotinėje teisėje, tiek tautosakoje. Paprotinės teisės įtakoje buvo parengtas ir patvirtintas tuo metu pažangiausias Europoje I Lietuvos statutas (1529 metais), kuris įtvirtino moterų ir vyrų lygiateisiškumą, smurtas tarp sutuoktinių buvo nepateisinamas ir laikomas nusikaltimu, vienoda atsakomybė šeimoje už smurtą prieš vaikus tekdavo ir vyrui, ir moteriai.

Analizuojant lietuvių tautosakos tekstus akivaizdu, kad juose visuomet pabrėžtinai kaip vertybė parodomas meilus ir pagarbus šeimos narių bei skirtingų lyčių bendravimas, kuris priešpastatomas neigiamai vertinamam grubumui, žiaurumui.

EKGT siūlo aptariamos konvencijos esminę paskirtį atitinkančius tikslus, tai yra siekį sumažinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje, įgyvendinti parengiant Lietuvos teisės aktus, kurie labiau atitiktų mūsų visuomenės tradicijas, vyraujančias pažiūras ir papročius.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

ELTA | ekspertai.eu inf.