Europarlamentarai aptarė penkis galimus ES ateities scenarijus

Kovo 1 d. popietę Briuselyje vykusiame Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje aptarta tolesnė ES raida. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) europarlamentarams pristatė penkis ES ateities scenarijus, pateiktus ką tik paskelbtoje „Baltojoje knygoje“. Vienų EP frakcijų lyderiai pritarė gilesnės integracijos ar skirtingų greičių Europos idėjoms, o kiti ragino palikti daugiau galių valstybėms.

Pradėdamas diskusiją, EP pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) pareiškė, jog artėjantis Romos sutarties 60-metis yra „gera proga institucijoms labiau įsiklausyti į piliečių nuomonę siekiant išspręsti jų problemas“.

„Mūsų užduotis šiandien yra parodyti, ką Europa gali ir ko negali padaryti“, – kalbėjo Ž. K. Junkeris, pabrėždamas, kad, pavyzdžiui, "vien ES negali būti laikoma atsakinga už kovą su nedarbu" – daug kas priklauso nuo pačių valstybių valdžios. "Mes negalime pasiūlyti mėnulio – kai kuriais atvejais galime tik pasiūlyti teleskopą", – sakė Komisijos pirmininkas.

„Ar visos šalys narės turi judėti pirmyn vienodu greičiu?“ – retoriškai klausė kalbėtojas.

Keliskart paminėjęs būsimą „27 šalių Europą“, Ž. K. Junkeris išvardijo penkis galimus ES ateities scenarijus:

išlaikyti esamą padėtį,

pasilikti tik prie bendrosios rinkos,

leisti to pageidaujančioms šalims integruotis giliau,

veiksmingiau įgyvendinti tik tam tikrus prioritetus

arba „kartu padaryti daug daugiau“.

„Negaliu pasakyti, kuris kelias šiandien būtų mano absoliuti pirmenybė, nes ne aš vienas turiu priimti šį sprendimą“, – sakė Komisijos pirmininkas. Jis kvietė Europos Parlamentą, šalių parlamentus, vyriausybes ir piliečius prisidėti prie šios diskusijos. Ž. K. Junkerio manymu, išvadą galima bus padaryti rugsėjį, kai Komisijos pirmininkas sakys metinę kalbą.

EP politinių frakcijų nuomonės

Estebanas Gonsalesas Ponsas (Esteban González Pons, Europos liaudies partija, Ispanija) ragino ES valstybes „nustoti kaltinti Europą už tai, ko ji negali padaryti, nes neturi tinkamų įrankių“. „Tai klaidingas ir pavojingas žaidimas, o „Brexit“ yra vienas iš tokio žaidimo pavyzdžių“, – kalbėjo EP narys. Jis kvietė „ginti Europą, nes ji yra geriausias vaistas nuo nacionalizmo ir populizmo“.

„Pasiūlydamas penkis scenarijus, jūs darote paslaugą tiems, kurie nori susilpninti ES arba ja atsikratyti“, – teigė Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija). Jis pridūrė: „Įsivaizduoju tik vieną, o ne penkis, scenarijus – dirbti kartu kaip europiečiams ir daryti daugiau“.

Ulrikė Trebesijus (Ulrike Trebesius, Europos konservatoriai ir reformistai, Vokietija) pažymėjo, kad senosios Europos ir euro zonos viltys tapo centralizacijos ir iliuzijų aukomis. Jos nuomone, ES turi koncentruotis į mažiau sričių ir tapti veiksmingesnė, pavyzdžiui, kovodama su terorizmu ar saugodama sienas. „Laikai pasikeitė – reikia daugiau lankstumo ir institucijų pertvarkos“, – pridūrė europarlamentarė.

Liberalų ir demokratų frakcijos pirmininkas Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Belgija) siūlė pradėti tarpinstitucines konsultacijas dėl Europos ateities. Jo nuomone, problemų šaknys – tai, jog „vis dar esame nestipri konfederacija“, o integracijos nepakanka. „Kaip įtikinti ES valstybių vadovus imtis desperatiškai reikalingų žingsnių?“ – retoriškai klausė europarlamentaras.

Patrikas Lejarikas (Patrick Le Hyaric, Europos vieningieji kairieji, Prancūzija) ragino „įsiklausyti į piliečius“. Jis siūlė kitą scenarijų „iš apačios į viršų“, kuris leistų atsižvelgti į piliečių teisingumo, lygybės, solidarumo, aplinkos ir sveikatos apsaugos siekius.

Žaliųjų lyderis Filipas Lambertas (Philippe Lamberts, Belgija) kvietė Europos Komisiją pagalvoti apie radikalų krypties pokytį, kad būtų suvaldytas „nelygybės sprogimas“. „Siekdami susigražinti piliečių širdis, turime užtikrinti taiką ir bendrą gerovę, taip pat panaikinti fiskalinę bei socialinę konkurenciją“, – teigė jis.

Džerardas Batenas (Gerard Batten, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė) atkreipė dėmesį į tai, kad Baltoji knyga pripažįsta ES užklupusias problemas, „tačiau nesugeba suprasti, kad dauguma iš jų buvo sukurtos pačios ES“.

Apie žlungančią ES kalbėjo ir Viki Mėjer (Vicky Maeijer, Tautų ir laisvės Europa, Nyderlandai), primindama, kad Nyderlandai savo laiku atmetė Europos konstituciją.

Europos Komisijos informacija lietuvių kalba apie „Baltąją knygą“.

Šaltinis: EP Spaudos tarnyba