Europos Parlamentas ragina padėti pabėgėliams integruotis

Galimybė pabėgėliams dirbti ne tik padėtų atkurti jų orumą, bet ir būtų veiksminga ekonomiškai – jie apsirūpintų patys, mokėtų mokesčius ir sumažintų išlaikymo išlaidas. Tai antradienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (EP). Jo nariai taip pat ragina pabėgėliams pasiūlyti kalbos ir profesinio orientavimo kursus.

EP nuomone, „būtina nedelsiant nustatyti bendrą prieglobsčio sistemą siekiant patobulinti pripažinimo procedūras, o kartu užtikrinti pabėgėliams ir ES piliečiams aukščiausią saugos lygį“. Kartu raginama aiškiai atskirti pabėgėlio ir ekonominio migranto sąvokas. Europarlamentarai apgailestauja, kad daugelis ES šalių dar neįgyvendino svarbiausių bendros Europos prieglobsčio sistemos politikos priemonių, pavyzdžiui, devyniolika valstybių laiku nepranešė Europos Komisijai apie Priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimą į savo teisę.

Rezoliucijoje pažymima, kad ES valstybėse labai skiriasi darbo rinkos sąlygos, tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimas, o ir patys pabėgėliai skiriasi amžiumi, gebėjimais ir žiniomis. EP nariai ragina „iš anksto sąžiningai, skaidriai ir nemokamai įvertinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formalius ir neformalius gebėjimus, taip pat pripažinti bei patvirtinti jų kvalifikacijas“. Didesnės galimybės pabėgėliams pasinaudoti būstu, sveikatos priežiūra, švietimu, socialine apsauga ir patekti į darbo rinką galėtų atkurti jų orumą ir savivertę, priduriama rezoliucijoje.

Vis dėlto, pasak europarlamentarų, integracijos sėkmė priklauso ir nuo pačių pabėgėlių, ir nuo priimančios bendruomenės: abi pusės turi ir teises, ir pareigas. Jie taip pat siūlo atsižvelgti į didelį kai kurių ES valstybių bei regionų nedarbo lygį ir nevykdyti pabėgėlių integracijos kitų pažeidžiamų visuomenės grupių sąskaita. EP nepritaria „specialiai pabėgėliams skirtų darbo rinkų kūrimui“ ir mano, kad valstybių minimalusis darbo užmokestis turėtų galioti ir pabėgėliams.

Kadangi kalbų mokėjimas itin svarbus siekiant sėkmingai integruoti pabėgėlius, europarlamentarai „ragina valstybes nares sukurti kalbų mokymo sistemą, kuri glaudžiai susietų bendrąjį ir profesinį kalbų mokymą“. Šie kalbų ir profesinio orientavimo turėtų kartu supažindinti su ES teisėmis ir vertybėmis bei padėti įsitraukti į visuomenę, pažymima rezoliucijoje, kuriai pritarė 486 EP nariai, nepritarė 189, o susilaikė 28.

EP atkreipia dėmesį į tai, kad „daugėja neapykantą kurstančių kalbų, taip pat plinta institucijų bei gyventojų skleidžiamas nusiteikimas prieš migrantus ir ksenofobinis smurtas“. Europarlamentarai ragina valstybes remiantis ES teisės aktais veiksmingiau kovoti su diskriminacija, ksenofobija ir rasizmu bei užtikrinti, kad kurstymas smurtauti prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus, nesvarbu ar jie turi leidimą gyventi, būtų laiku ištirtas, o kaltininkai – nubausti.

Europa susiduria su didžiausiu pabėgėlių antplūdžiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ar jiems pavyks susikurti gyvenimą naujoje vietoje, nemažai priklauso nuo jų integravimosi į darbo rinką. Liepos 4 d. EP Užimtumo komiteto nariai patvirtino pranešimą dėl pabėgėlių socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką. Apie tai kalbėjomės su jo autoriumi Brando Benifėjumi (Brando Benifei, Socialistai ir demokratai, Italija).

– Kai kurie baiminasi, kad pabėgėliai gali atimti darbo vietas iš vietos gyventojų ir padidinti spaudimą socialinės rūpybos sistemai. Ką jiems atsakytumėte?

– Pabėgėlių integracija reikalinga, nes ji padėtų jiems būti naudingais ir produktyviais priimančiose visuomenėse. Visgi ji neturėtų būti vykdoma pažeidžiamų visuomenės grupių, tokių kaip neįgalieji, bedarbiai ar daugiavaikės šeimos, sąskaita. Europoje turi būti skiriama daugiau lėšų socialinei politikai. Tarptautinė pagalbą gavusių asmenų integracija turi vykti taip, kad nesukeltų socialinio dempingo, netolerancijos ir socialinių kataklizmų priimančiose šalyse. Integracija yra didelis iššūkis, tačiau kartu tai – galimybė.

– Su kokiomis problemomis susiduria pabėgėliai siekdami įsilieti į darbo rinką?

– Jie susiduria su daugeliu problemų netgi po to, kai patenkinamas jų prašymas suteikti prieglobstį. Tarp jų – kalbos barjeras, įgūdžių pripažinimo klausimai, diskriminacija, kultūriniai skirtumai. Šias problemas reikia spręsti kuo anksčiau. Svarbu, kad žmogės įgytų įgūdžių, kurie atitiktų darbo rinkos ir verslo poreikius.

– Kokių konkrečių priemonių įgyvendinimas galėtų paskatinti pabėgėlių integraciją?

– Užimtumo tarnybos turėtų organizuoti kalbų mokymo kursus ir kitas specialiai jiems pritaikytas programas. Tam galėtų pasitarnauti ir naujos technologijos, pvz., mobiliųjų programėlių ir specialių interneto svetainių panaudojimas. Taip pat reikia šalinti administracines kliūtis ir popierizmą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir prieigos prie darbo rinkos procesuose.

Šaltinis: EP spaudos tarnyba