EŽTT masiškai atmetinėja Stalino represuotų kalmukų skundus

Tą tragišką dieną iš Kalmukijos autonominės respublikos į Sibirą ir Tolimuosius Rytus buvo ištremti visi kalmukai. Deportacija mažiau palietė tik mišrias šeimas, kurių nedaug tebuvo. Kalmukija - vienintelė Rusijos Federacijai priklausanti šalis, kur išpažįstamas budizmas. Po trėmimų šventyklos, bibliotekos, apskritai kultūra buvo sunaikinta. Buvo uždrausta net kalbėti kalmukiškai. Išlikę gyvi kalmukai grįžo į Tėvynę, aišku, ne visi. Šiandien pusė jų menkai moka gimtąją kalbą - asimiliacija padarė savo juodą darbą. Tačiau tautos atmintis nėra taip paprastai deportuojama. Ar nebus taip, kad Rusija, savo imperines ambicijas malšinusi daugybės tautų sąskaita, pjauna tą šaką, ant kurios pati sėdi? Siūlome leidinyje „Kavkazkij uzel“ publikuotą Tatjanos Gantimurovos straipsnį.

* * *

Kalmukijos gyventojai ėmė masiškai gauti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimus, kad jų skundai dėl Rusijos Federacijos valdžios atsisakymo kompensuoti moralinę žalą, patirtą represijų metais, yra nepriimtini. Bylų EŽTT patirtį turintis vyresnysis „Memorialo“ teisininkas Furkatas Tišajevas primena, kad žmonės nuo pat pradžių buvo įspėti, jog jų ieškiniai neturi perspektyvos, o sprendimai, kuriuos EŽTT priėmė dėl panašių buvusios SSSR gyventojų ieškinių, negali būti laikomi precedentu Rusijai.

Priminsime, kad apie sprendimą atmesti Kalmukijos gyventojų skundus EŽTT pranešė kovo 14 dieną. 

Artūras Biurčijevas: mudviejų su žmona ieškinį EŽTT priėmė vieną pirmųjų

Kalmukų kaimo Troickoje gyventojas Artūras Biurčijevas gavo laišką iš Strasbūro, kuriame jį informavo, kad „Europos žmogaus teisių teismas, posėdžiavęs nuo 2012 metų lapkričio 27 iki 2012 metų gruodžio 13 dienos ... priėmė sprendimą paskelbti jūsų skundą nepriimtinu“. Nuo 2012 metų vasaros iki lapkričio iš Kalmukijos į Strasbūrą buvo išsiųsta daugiau nei 2700 laiškų su skundais dėl Rusijos Federacijos atsisakymo atlyginti moralinę žalą 1930-1940 metais sovietų valdžios vykdytų politinių represijų aukoms.

Tame pačiame laiške A. Biurčijevui pranešama, kad sprendimas, kurį EŽTT priėmė 2012 metų gruodžio 13 dieną, yra galutinis ir negali būti apskųstas nei Europos teismui, nei kur nors kitur.

Tokius pačius laiškus gavo ir jo žmona Galina Biurčijeva bei dar 106 Kalmukijos gyventojai.

„Mūsų šeimą ištrėmė į Irkutsko sritį. Sąlygos buvo labai sunkios. Tremtyje mano mama palaidojo keturis vaikus, o po to ir pati pasimirė. Gyvas likau tik aš, jaunėlis. Mano žmona Galina tapo našlaite jau pirmą tremties mėnesį. Gyveno vaikų namuose. Visi tie sunkumai atsiliepė sveikatai. Jau penkiolika metų, kai ji prikaustyta prie lovos dėl insulto. Visą savo pensiją išleidžiame vaistams“, - „Kavkazkij uzel“ korespondentui pasakojo A. Biurčijevas.

Visą gyvenimą vairuotoju dirbęs vyras apie galimybę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą sužinojo atsitiktinai. Kartą sanatorijoje susipažino su teisininku, kuriam pasipasakojo apie tremtį. Šis pasakė, kad politinių represijų aukos turi teisę reikalauti iš Rusijos kompensacijos, o vėliau ir padėjo surašyti skundą.

Biurčijevai pateikė vieni pirmųjų pateikė skundus teismui dėl materialinės žalos atlyginimo už deportacijoje praleistus metus, o pralaimėję visų instancijų respublikos teismuose, kreipėsi į Strasbūrą. Netrukus iš EŽTT atėjo oficialus patvirtinimas, kad jų pareiškimas, kuriame reikalaujama atlyginti materialinę žalą už stalininėje tremtyje praleistus metus, yra priimtas svarstyti.

Iš įstatymo išbraukta moralinės žalos sąvoka

“Labai mikliai suveikė „sarafanų radijas“, apie tai sužinojo kiti Kalmukijos gyventojai, taip pat nukentėję nuo represijų. Per labai trumpą laiką į Europos teismą buvo išsiųsta apie tris tūkstančius skundų,“ – pasakoja valdininkas Batras Š. iš respublikos valdžios administracijos.

Anot jo, teisininkai ir administracijos darbuotojai žmonėms aiškino, kad gauti kompensacijas – nerealu.

„Aš asmeniškai savo giminėms aiškinau, kad iš tos užmačios nieko neišeis, ir jie be reikalo moka nemenkus pinigus advokatams, rašantiems skundus Europos teismui. Sakiau, kad mūsų šalyje yra pernelyg daug tautų, patyrusių politines represijas, ir jei Europos teismas nutars pripažinti Kalmukijos tremtinių skundus, tai kompensacijų reikalavimai pasipils iš visos šalies. Kompensacijų dydį ieškovai nurodo nuo 1,5 iki 3 milijonų rublių. O žmonių, nukentėjusių nuo politinių represijų Rusijoje - beveik 2,5 milijono“, - priminė „Kavkazkij uzel“ pašnekovas.

Jo manymu, kalmukų atveju situaciją pakurstė ir 2010 metais EŽTT priimtas sprendimas dėl dviejų brolių Kiladzių, sovietinių politinių represijų aukų. Jie pateikė skundą dėl to, kad negalėjo iš Gruzijos valdžios gauti kompensacijos už moralinę žalą.

„Brolių Kiladzių tėvas buvo nuteistas mirties bausme 1937 metais, motina išsiųsta į GULAG’ą 1938-iais už nusikaltimus, neva nukreiptus prieš sovietų valdžią. Šeimos butas Tbilisyje ir visas turtas konfiskuotas. Broliai Klausas ir Jurijus dvejus metus pragyveno vaikų namuose Rusijoje, kol galėjo sugrįžti į Gruziją. 1957 metais jų tėvas ir motina buvo reabilituoti. Klausas ir Jurijus buvo pripažinti politinių represijų aukomis. Jie pateikė Gruzijos teismui kompensacijos reikalavimą, bet jis nebuvo patenkintas. Tuomet Kiladzės kreipėsi į Europos teismą, kuris kiekvienam iš jų priteisė po 4 tūkstančius eurų kaip moralinės žalos atlyginimą", - pasakojo Batras Š.

Paklaustas, kodėl Gruzijos piliečiai gavo kompensaciją, o kalmukai, kurie taip pat yra politinių represijų aukos, negali jų tikėtis, leidinio „Kavkazkij uzel“ pašnekovas, kurio giminės taip pat patyrė visas 13 metų trukusios tremties negandas, paaiškino, kad Rusijos Dūmos deputatai iš įstatymo „Dėl politinių represijų aukų reabilitavimo“ išbraukė moralinės žalos sąvoką.

Primename, kad Kalmukijos vadovas Aleksejus Orlovas yra pareiškęs, jog masinis skundų teikimas esąs „inicijuotas“. „Naudodamiesi juridiniu neišprusimu, turėdami savanaudiškų politinių paskatų, kai kurie žmonės stumia mūsiškius kreiptis į teismą... Mes juk suprantame, kad tie neregėti milijonai rublių, kurie neva yra kiekvieno ieškinio perspektyvoje - tik mitas, miražas", - sakė jis.

F. Tišajevas: žmones perspėjo, kad ieškiniai neturi perspektyvos

„Ieškinius teikiantys Rusijos gyventojai suprato Europos teismo sprendimą priteisti Kiladzėms keturių tūkstančių eurų kompensaciją kaip tam tikro tarptautinio standarto, pagal kurį politinių represijų aukoms bus atlyginama už moralines kančias, nustatymą“, - teigė „Memorialo“ juristas Furkatas Tišajevas.

Nuo 2013 metų kovo EŽTT masiškai atmetinėja piliečių skundus prieš Rusiją dėl kompensacijos už patirtas politines represijas. Oficialiais teismo duomenimis, nuo 2012 metų lapkričio gauta daugiau nei 2700 tokių skundų iš Rusijos piliečių, dauguma - iš Kalmukijos Respublikos.

Teismas nurodė, kad jau atmetė 108 skundus ir analogiški skundai taip pat bus paskelbti nepriimtinais. 

Pasak F. Tišajevo, žmonės buvo perspėti, kad panašūs ieškiniai neturi perspektyvos, tačiau daugelis vis dėlto nutarė išmėginti laimę teismuose.

Jo manymu, nors politinių represijų aukos turi turėti teisę į kompensaciją už moralinę žalą ir jų reikalavimai yra visiškai teisėti, Europos teismas nėra įgaliotas svarstyti tokius skundus.

„Nuostabu ir tai, kad EŽTT atmetinėja šiuos skundus nenagrinėdamas jų iš esmės, o taikydamas procedūrą, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 27-1 straipsnyje, kai sprendimą priima vienas teisėjas. Tokie sprendimai nemotyvuojami ir surašomi pagal šablonines frazes, iš kurių neįmanoma suprasti tikrosios atmetimo priežasties. Kadangi identiškų skundų srautas didžiulis, teismui tiesiog būtina išaiškinti besikreipiantiems ar, dar svarbiau, potencialiems ieškovams, jog tokios bylos negali būti nagrinėjamos“, - mano F. Tišajevas.

Represijų aukas teismo sprendimas nustebino

Tai, kad Europos teismas represuotųjų skundus pripažino „nepriimtinais“, daugelį jų pribloškė.

„Dar nespėjusi gimti, aš jau tapau tremtine“, - pasakoja Klava Arapova. Ją, trijų mėnesių mažylę, kišdavo į kailinių rankovę, kad nesušaltų. „Mano motinai siūlė iškart mane palikti namuose, atseit, vis tiek neišgyvens, pakeliui numirs. Bet va išgyvenau. Visi mano broliai ir seserys numirė, o aš štai gyva. Tiesa, sveikata pasigirti negaliu, pensija maža, vos ne vos užtenka vaistams, dar reikia mokėti už dujas, elektrą. Gyventi tapo sunku“, - skundėsi moteris.

Anot jos, nors kadaise ir buvo priimtas įstatymas „Dėl politinių represijų aukų reabilitavimo“, bet gyvenimas neramus ir tikrumo dėl rytojaus nėra.

„Nuo mūsų nuėmė „spec. perkeltųjų“ etiketę, bet teisybės maža. Tai ne gyvenimas, o išlikimas. Žmonės eina į mitingus iš nevilties. Valdžia mūsų negirdi ir nenori girdėti“, - apibendrino pensininkė.

„Vis dėlto Europos teismas dar turės peržiūrėti du tūkstančius skundų, kuriuos išsiuntė mūsų gyventojai. Kalmukai, nukentėję nuo politinių represijų, ir toliau reikalaus kompensacijų už metus, praleistus stalininėje tremtyje. Štai bus represuotų tautų suvažiavimas. Ten mes kelsime kompensacijų už moralinę žalą klausimą. Esu įsitikinęs, kad mus palaikys ir atstovai kitų tautų, kuriuos Stalinas paskelbė liaudies priešais", - „Kavkazkij uzel“ korespondentui sakė Represuotų Kalmukijos tautų sąjungos pirmininkas Borisas Očirovas.

Vertė Alicija Žukauskaitė