R. Šimašius ir A. Juozaitis. |
Kai nesėkmingai bandęs kandidatuoti į Europos Parlamentą teisininkas Stanislovas Tomas Vilniaus centre viešai šių metų balandžio mėnesį pirmą kartą išmontavo atminimo lentą Lietuvos didvyriui-nacių kolaboranui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, sostinės meras Remigijus Šimašius negailėjo aštrių žodžių šio veiksmo autoriui:
R. Šimašius pasirūpino, kad ši lenta būtų restauruota ir kuo skubiau pakabinta ten, kuri ilgą laiką, net nuo 1997 metų nelegaliai kabėjo.
Tačiau prabėgo keli mėnesiai ir Vilniaus meras nusprendė kad pakaks jai kabėti ir nakties metu suorganizavo slaptą šios lentos išmontavimą, nupjaudamas net varžtus, prie kurių buvo tvirtinama lenta.
Išmontuota lenta buvo nuvežta sandėliuoti šalia tarybinių balvonų nuo Žaliojo tilto.
Tačiau šį kartą pats R. Šimašius susilaukė aštrios kritikos.
Nesėkmingai bandęs siekti prezidento posto, filosofas Arvydas Juozaitis išleido aštrių žodžių salvę Vilniaus merui, primindamas kai kurias Baudžiamojo kodekso nuostatas.
„VILNIAUS MERAS – buvęs teisingumo ministras? PAJACAS?
Viešoje erdvėje plinta toks mero REMIGIJAUS ŠIMAŠIAUS veiksmų vertinimas - verta pasidalinti:
Kur žiūri prokuratūra? Merai neturi teisinės neliečiamybės.
Jau ne pirmą kartą Vilniaus meras galimai paniekino mirusiųjų atmintį. Pirmą kartą, kai neseniai, liepos 24 d., galimai melagingai ar apgaulingai Vilniaus miesto tarybos posėdžio pradžioje pateikė žodžius apie žydų išvarymą, kaip Kazio Škirpos žodžius. Antrą kartą šiandien, (tai 26 liepos) liepdamas nuimti Jono Noreikos atminimo lentą nuo Mokslų akademijos bibliotekos pastato. Kokiu pagrindu? „Savo apsisprendimu“. Be LR Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos leidimo nuimti lentą ? Teismas yra pripažinęs: Jonas Noreika vokiečių okupacijos metais tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvavo žydų genocide.
313 BK straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas
2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ir yra dar vienas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris galimai gali būti pritaikytas Vilniaus merui:
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“, - visuomeniniuose tinkluose kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius R. Šimašiui pacitavo A. Juozaitis.
Keli susiję:
Skandalas: per trumpą laiką antrą kartą iš eilės ir vėl išmontuota Lietuvos didvyrio atminimo lenta Vilniuje
A. Juozaitis: Lietuvos didvyrio Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimą turime saugoti ir dieną ir naktį