Lietuvos ekonomikos plėtra leidžia tikėtis, kad šalis patenkins Mastrichto kriterijus ir 2015-aisiais įsives bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Ministro teigimu, šiandienos ekonomikos tendencijos esą yra palankios euro įvedimui, ir atvirkščiai – „euro įvedimas yra palankus šalies ekonomikai“.
„Patekimas į euro zoną yra šalies patikimumo pripažinimas. To pripažinimo mes negausime, jeigu nebūsime nepriklausomai įvertinti kaip patikimi. Ekonomikos augimas dabar yra palankus euro įvedimui ir atvirkščiai – euro įvedimas mūsų ekonomikai taip pat būtų palankus“, – konferencijoje „Euras ir 2014 metų biudžetas. Ko tikėtis ateinančiais metais?“ sakė finansų ministras.
Anot R. Šadžiaus, Lietuva Mastrichto kriterijų kontekste atrodo tikrai palankiai – šių metų pabaigai esą numatomas 2,9 proc. biudžeto deficitas, o 2016 metais šalies finansai neva turėtų tapti subalansuoti.
„Būtent šitas siekis ir šita tendencija, o ne primityvus buvimas 3 proc. ribose, yra tas įtikinantis veiksnys, kuris įtikina mūsų partnerius ES ir ypač euro zonoje, kad mes esame patikima ekonomika, kuri neatneš tiksinčios bombos į euro zoną, kuri nesukels problemų, nevers dieną naktį laužyti galvos, kaip išspręsti kilusias problemas“, – kalbėjo R. Šadžius.
Finansų ministro teigimu, ilgalaikių palūkanų normų rodiklis šalyje išlieka normos ribose, nerimo nekelia ir 2006-aisiais koją euro įvedimui pakišęs infliacijos rodiklis.
„Šiuo metu infliacija dėl įvairių priežasčių yra nukritusi, ji yra pakankamai maža ir kitur Europoje. (...) Mes prognozuojame, kad 2013 metų pabaigoje vidutinė metinė infliacija, palyginti su prieš tai buvusiais metais, sieks 1,3 proc., kitos prognozės skiriasi dešimtosiomis procentinio punkto, bet tai yra labai nuosaiki infliacija. Ji ateityje turėtų įsibėgėti, bet tai taip pat atitiktų politines Europos centrinio banko ir visos Europos, kaip ekonominio mechanizmo, nuostatas“, – sakė finansų ministras.
R. Šadžius pabrėžė, kad Lietuvos ekonominis augimas ir toliau turėtų išlikti spartus.
„Po smūginio nusileidimo lipdami iš duobės mes galime pagrįstai tikėtis didesnių augimo tempų, tam tikro atšokimo efekto. (...) Mūsų prognozės rodo, kad, jei niekas nesikeis, 2014-aisiais laukiamas 3,4 proc. ekonomikos augimas – ir tai yra konservatyvus vertinimas planuojant biudžetą. 2015-asiais augimas turėtų šoktelti iki 4,3 proc., o 2016-aisiais sudaryti 4 proc.“, – žadėjo finansų ministras ir pridūrė, kad įvedus eurą, „galima tikėtis dar geresnių ekonomikos augimo rodiklių“.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.
Finansų ministras Rimantas Šadžius optimistiškai vertina euro įvedimo scenarijus Lietuvoje. Esą „euro įvedimas bus palankus Lietuvos ekonomikai“, taip pat mūsų vyriausybė žada ne tik pasiekti 3 proc. biudžeto deficito kriterijų šiais metais, bet ir visiškai subalansuoti finansus 2016 metais.
Tačiau kol kas realusis scenarijus klostosi ne R. Šadžiaus naudai. III ketvirtį Lietuvos ekonomika augo tik 2,2 proc. Rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais eksportas jau neviršijo praeitų metų lygio. Tiesą sakant, labai sudėtinga daugiau eksportuoti, kai ES ekonomika auga 0,1 proc., Latvijos – 1,2 proc., Estijos – 1,3 proc., Rusijos – 1,2 proc. Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos ketvirtojo ketvirčio ekonomikos rezultatas – BVP pakilimas bus mažesnis nei 2 proc. Tad ar pasieksime šiais metais tą prognozuojamą 2,9 proc. biudžeto deficito ribą, nėra aišku. O kitų metų planas pasiekti 3,4 proc. augimą, esant visuotiniam sąstingiui šalyse kaimynėse, atrodo gana nepagrįstas.
Kita vertus, Lietuvos ekonomikos lėtėjimui įtakos turės ydinga diržų veržimosi biudžeto politika. Biudžetas konstruojamas taip, kad socialinis spaudimas biudžetininkų „apačioms“ – mokytojams, bibliotekininkams, policininkams – nesumažės. Jų realiosios pajamos dabar yra 16–20 proc. mažesnės nei 2008 metais. Dėl infliacijos minimalaus atlyginimų padidėjimo žmonės beveik nepajus. Žinoma, didelę įtaką nedarbo mažėjimui turėtų privatus sektorius – jis tarsi nepriklauso nuo biudžeto. Tačiau jei pažiūrėtume, kaip vangiai bankai skolina įmonėms, o įmonės vengia skolintis iš bankų, galima daryti išvadą, kad finansinė mažakraujystė ir toliau kankins mūsų kraštą.
Tad kol kas sudėtinga rasti racionalius atsakymus, kaip mūsų siekis įsivesti eurą stiprina ekonominį potencialą ir „žmogiškąjį kapitalą“. „Žmogiškojo kapitalo“ nutekėjimas į kitas šalis šiais metais jau siekia 15 000. Darbingo amžiaus žmonės bėga, nepajutę vyriausybės ekonominės politikos naudos. Deja, finansų ministro R.Šadžiaus kalbos apie spartų ekonomikos augimą bei optimizmą dėl euro temdo ekonominės logikos stoka.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
