2022 m. rugsėjo 25 d.
 

 

Formaciniai ir civilizaciniai istorijos veiksniai

11
Paskelbta: 2022-06-02 21:58 Autorius: Michailas Bugakovas



K. Markso (1818-1883) ir F. Engelso (1820-1895) formacijų teorija yra gerai žinoma, tarybiniuose socialiniuose moksluose tai buvo abėcėlinis  postulatas, kaip ir tai, kad Didžioji Spalio revoliucija paženklino visuomenės perėjimą nuo kapitalistinės formacijos  prie komunistinės ir pirmosios jos fazės – socializmo.

Socialinė – ekonominė formacija marksizme traktuojama kaip visuomenės raidos stadija, kuri apima  visų socialinių reiškinių visumą jų organinėje vienybėje ir kuri  remiasi tam tikru materialinių gėrybių gamybos būdu bei jam būdinga dialektine gamybinių jėgų ir gamybinių santykių sąveika. Pagrindinis, bazinis  formacijos  elementas yra nuosavybės santykiai.

Beveik lygiagrečiai besiformuojant marksistinei teorijai, nors ir turint daug kuklesnį populiarumą, formavosi kita – civilizacinė socialinės raidos teorija. Jos pamatai buvo padėti N. Danilevskio (1822–1885) ir A. Toinbi (1889–1975) darbuose. Šioje teorijoje centrinę metodologinę  poziciją užėmė ne  „formacijos“, o „civilizacijos“ sąvoka. Civilizacija suprantama kaip visuomenės organizavimo tipas, kuriam būdinga specifinė visuomeninė – gamybinė technologija ir jai atitinkanti sociokultūrinė erdvė bei tam tikra gyvenimo filosofija ir socialiai reikšmingos vertybės. Vienos  ar kitos  civilizacijos pagrindas yra kultūra.

Įvairūs mokslininkai šiandien išskiria iki 21 civilizacijos, tiek tų, kurios jau nugarmėjo  į praeitį, tiek tų, kurios  egzistuoja iki šiol. Mūsų temos kontekste visą lokalinių civilizacijų įvairovę galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – Rytų ir  Vakarų civilizacijos. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra socialinio gyvenimo organizavimo pobūdis, individo, visuomenės ir gamtos santykių specifiškumas.

Rytų civilizacijai būdingi didelė individo priklausomybė nuo gamtos ir geografinės aplinkos, artimi žmogaus ir jo socialinės grupės santykiai, menkas socialinis mobilumas, tradicijų ir papročių dominavimas reguliuojant visuomeninį žmonių gyvenimą.

Priešingai, Vakarų civilizacijai priskiriami: noras pajungti gamtą žmogaus valdžiai, asmens teisių ir laisvių prioritetas socialinių bendruomenių atžvilgiu, didelis socialinis mobilumas, demokratinis politinis režimas ir teisinė valstybė. Nesunku pastebėti, kad visi šie Vakarų civilizacijos bruožai dabartinėmis sąlygomis vis daugiau eižėja, o pati ši civilizacija išgyvena gilią sisteminę krizę.

Bet šis procesas prasidėjo dar XX amžiaus pradžioje. Ir jo atspirties taškas – tai Pirmas pasaulinis karas ir Didžioji Rusijos revoliucija. Formacinis Didžiosios 1917 m. Spalio socialistinės  Rusijos revoliucijos aspektas yra pakankamai išsamiai ištirtas. Deja,  tai jokiu būdu negalima pasakyti apie jos civilizacinį pobūdį. Šiuo požiūriu galima teigti, kad jei Vasario buržuazinė revoliucija buvo šuolinio vakarietiško civilizacinio  pasivijimo veiksmas, tarsi tęsiantis Petro I ir Aleksandro II civilizacines reformas, tai Didžiosios socialistinės Spalio revoliucijos turinyje  formacinių  ir civilizacinių aspektų dialektinė vienybė rado savo išsamų įsikūnijimą. Būtent ši aplinkybė iš esmės skiria Rusijos Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją nuo kitos Didžiosios revoliucijos – Prancūzų buržuazinės.

Čia reikia pažymėti, kad pradžioje ir tarp marksistų – bolševikų vyravo pasivijančio civilizacinio revoliucijos vystymosi nuotaikos. Pats marksizmas yra Vakarų civilizacijos produktas. Šiuo atžvilgiu rusų mokslininkas S. Kara-Murza savo fundamentalioje  knygoje „Tarybinė civilizacija“ atkreipė dėmesį į Lenino įveiktą „didįjį kelią“ – nuo ortodoksinio marksisto ir eurocentristo, parašiusio „Kapitalizmo plėtrą Rusijoje“, iki tarybinės sistemos  kūrėjo ir civilizacinio masto lyderio, kuris  paskelbdamas 1917 m. balandžio tezes, tuo pačiu padarė ne tik formacinį, bet ir esminį  civilizacinį pasirinkimą. Ne buržuazinė vakarietiško tipo Respublika, o Tarybos, kilusios iš tradicinės rusiškos valstiečių bendruomenės, ne spartesnis kapitalizmo vystymasis su vėlesne proletarine revoliucija, o nekapitalistinio vystymosi kelio tęsinys socializmo pavidalu.1

Žinomas rusų filosofas N.Berdiajevas rašė, kad bolševizmas yra daug tradiciškesnis, nei įprasta manyti, kad  jis atitiko Rusijos istorinio proceso originalumui, kad įvyko marksizmo surusinimas. Vakarų tradicionalistai dar aiškiau įvertino Spalio revoliucijos civilizacinę prasmę. V. Šubartas savo garsiojoje knygoje „Europa ir Rytų siela“ (1938) rašė: „Pats lemtingiausias 1914 m. karo rezultatas yra ne Vokietijos pralaimėjimas, ne Habsburgų monarchijos žlugimas, ir ne kolonijinės Anglijos ir Prancūzijos valdžios sustiprėjimas, bet bolševizmo atsiradimas, su kuriuo Azijos ir Europos tarpusavio  kova įžengia į naują etapą ... Ir klausimas keliamas ne tokia forma: Trečiasis Reichas ar Trečiasis Internacionalas, fašizmas ar bolševizmas? Tai klausimas apie pasaulinio masto istorinį susidūrimą tarp Europos žemyno ir Rusijos žemyno ... “2 

Įdomu pastebėti, kad, savo ruožtu, iki pat  Tarybų  Sąjungos žlugimo tradicinė Vakarų civilizacija tam tikra prasme taip pat ėjo „pasivijimo“ keliu, tik šiuo atveju  formacinio pasivijimo. Ruzvelto reformos, skirtos išvesti JAV iš praėjusio amžiaus 30 - ojo dešimtmečio „Didžiosios depresijos“, remiantis ekonomikos socializacija, buvo  tiesioginė tarybinio formacinio ir civilizacinio dialektinio pavyzdžio pasekmė.

Žinomas filosofas ir logikas A. Zinovjevas taip apibūdino didžiosios tarybinės kultūrinės revoliucijos civilizacinę esmę ir rezultatą: „Tai fenomenalus reiškinys: prieinamiausias dalykas  naujajai visuomenei buvo tai, kas buvo sunkiausia praeities istorijai – švietimas ir kultūra“. Dėl visų pertvarkymų, kuriuos atliko  Tarybų valdžia, kuri pati buvo žmonių formacinio ir civilizacinio pasirinkimo produktas, ir atsirado „tarybinė civilizacija“. Tas pats A. Zinovjevas pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių bet kurios civilizacijos aspektų yra tam tikri bendro žmonių gyvenimo rezultatai, įkūnyti valstybinės valdžios sistemoje, ekonomikos, įsitikinimų, kultūros, žmonių socialiniame charakteryje ir jų gyvenimo būdo specifikoje.3

Visa tai buvo Tarybų Sąjungoje, kur valdžios sistema, nacionalinės ekonomikos sankloda ir žmonių gyvenimo būdas turėjo savo civilizacinę specifiką. Šios civilizacijos valstybinis ateizmas taip pat buvo jos identifikavimo bruožas. Kažkas panašaus šiandien vyksta komunistinėje Kinijoje. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija buvo ne tik perėjimo iš vienos formacijos į kitą procesas. F. Engelso veikale „Šeimos, privačios nuosavybės ir valstybės kilmė“ (1884) pažymima, kad „... trims didžiosioms civilizacijos epochoms (pakeitusioms primityvią bendruomeninę sistemą) būdingos trys didžiosios pavergimo formos: vergija - senovės pasaulyje, baudžiava - viduramžiais, samdomas darbas - šiais laikais. “4

Taigi, Spalio socialistinė revoliucija buvo perėjimas nuo klasinio  antagonistinio formacinės plėtros  tipo prie naujo, neantagonistinio ir beklasio  vystymosi  tipo. Toks revoliucinis perėjimas neišvengiamai kartu buvo ir civilizacinio visuomenės pertvarkymo aktas. Ir ši dialektika yra vienas pagrindinių skirtumų tarp tikros socialistinės revoliucijos ir visų kitų revoliucinių sukrėtimų, įskaitant vadinamąsias mūsų laikų „spalvotas revoliucijas“.

Tarybinė šalis vystėsi ir sėkmingai išlaikė visus istorinius išbandymus iki to momento, kai jos vystymosi pagrindu buvo formacinių ir civilizacinių aspektų dialektika, tai yra kol egzistavo formacinis  civilizacijos ir civilizacinis  formacijos pobūdis. Tik po  to, kai „perestroika“ galutinai diskreditavo civilizacinį tarybinių žmonių pasirinkimą ir visuomenei vėl buvo primestas vakarietiško civilizacinio  pasivijimo raidos modelis, TSRS žlugo.

Šiandien galima stebėti Rusijos sugrįžimą į autentišką civilizacijos kelią, tačiau jos formacinė tapatybė su Vakarų civilizacija, vienašališkas metafizinis, o ne dialektinis civilizacinio ir formacinio  vystymosi pobūdis yra stabdis ir kliūtis jos tikram revoliuciniam proveržiui, kuris atitiktų dabartinių laikų istorinius iššūkius.

Tik įveikus degraduojantį kapitalizmą ir degraduojantį „vakarizmą“ žmonija gali atsiverti sau kelią į naują žmogiškesnę vystymosi pakopą.

Literatūra:
1. Кара — Мурза С. Г. Советская цивилизация. М.,  2016
2.https://readanywhere.ru/kara-murza-sergej-georgievich/books/sovetskaya-civilizaciya/213519/Trial
3. Зиновьев А. А. На пути к сверхобществу. М., 2000, стр. 276
4.  Ф. Энгельс. Происхождение семьи, частной собственности и государства. К. Маркс, Ф. Энгельс, Собр. соч., изд. 2, т. 21,  стр. 175

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

 
Komentarai

 
11. Taigi
(2022-06-09 07:05:20)
(78.56.163.115) Parašė:

Visiskas nusikliedejimas.Toks pat, kaip geltonojo putinoido, kuriam seniai metas mauti i ruschujanija , apsikasti sausais lapais ir trunyti.



10. Xxxx>8.
(2022-06-04 01:24:38)
(83.176.193.15) Parašė:

Makarovas



9. va va sakau
(2022-06-03 14:12:55)
(77.111.247.128) Parašė:

matot, gerb submarinai, kaip rašot "tartis", tai nėra tas pat, kaip sėdėt ant galvos, kruvinai apiplėšinėjant pasaulį dėl savojo gėrio... Taip, tariasi tos tarybos, tariasi... Tik deja labai kolosaliai siaurame, uždarame ratelyje. Ir jųjų pasitarimai neišeina į naudą nei arabam, nei azijatam, nei negram, nei raudonodžiam, nei... o labiausiai, lėtaliniai, tai bolševikam... Na, o kas liečia kodeksus... ten atskira religija... neturiu laiko. Beje mokiausi dar ne litchuanjoj, nors istoriją irgi reikėjo filtruoti, kadangi ją rašė bei kūrė tos pačios tarybos... tik socializmo metu nebuvo tiek drąstiško falšo.. Pagarbiai.



8. jonas
(2022-06-03 13:40:57)
(178.66.139.250) Parašė:

Kas teip isverte Majakovski,galima pavarde.



7. Anfisa
(2022-06-03 12:47:10)
(88.118.163.49) Parašė:

Пока собственность остается за капиталистами, всякая демократия будет только лицемерно прикрытой буржуазной диктатурой. Всякие речи о всеобщем голосовании, о всенародной воле, о равенстве голосующих, будут сплошным обманом, ибо не может быть равенства между эксплуататором и эксплуатируемым, между владельцем капитала и собственности и современным наёмным рабом. В.И.Ленин ... Yra tik dvi zmoniu klases. Jeigu tu ne uz darbo liaudi, reiskia tu liaudes priesu puseje...



6. yellow submarine to 5. va va s
(2022-06-03 11:39:12)
(84.15.183.252) Parašė:

nemanau, kad tamsta adekvačiai suvoki, kokį briedo faršą čia sumalei :))) - kaip susiję “tarybos“ ir “bolševizmas“ “ ??? - ar tuo, kad tamstos istorinės ir aplamai žinios apsiriboja šizolitchūaniškos propagand0nsklaidos “erdve“ ? - šiaip, “tarybos“(nuo žodžio “tartis), kaip bet kokio sociumo dedamoji, buvo jau akmens amžiuje :))) ---- ir kas per toks baisus “progreso stabdis link civilizacijos“ (???) yra civilinis ir baudžiamasis kodeksai ? :)))) --- , žo, užuojauta artimiesiems :)...



5. va va sakau
(2022-06-03 11:17:51)
(77.111.247.128) Parašė:

kaip suprantu, visuomenės egzistavimo istorijoje niekaip neišnyksta toks parazitas, kaip "tarybos"... Pagrindinis ir vienintelis parazito priešas ir yra bolševizmas... Kol yra toks gudrus kuriozas, kaip atsakomybė už nusikaltimą pagal bet kurį 1 straipsnį, kaip antai: bauda nuo 20 pinigų, arba.., arba.., iki 20 metų... tol progresas link civizacijos bus paralyžiuotas. Belieka tik daktaram ir mokytojam užmaut juodas sutanas, kai "vakarų civilizacija" tik tetrokšta tos laimės...



4. supaprastintai
(2022-06-03 08:16:30)
(188.69.193.101) Parašė:

Istorija -praeities aprašymas. Civilizacija -toje praeityje ribotų ar visuminių pasiekimų visuomeninis rekordas. Viso pagrindas -gamtinis/biologinis (cheminis). Atsirandantis psichologinis reiškinys atveria padidintas galimybes tiek chaosui, tiek harmonijai; ir čia gėdingas pozicijas užima tikėjimai/religijos (iliuzijų sureikšminimas ir nusikalstamas aktualizavimas). Tuo tarpu realūs gamtiniai/buitiniai poreikiai skatina gamybinius (ekonominius) santykius. Ir čia įvyksta parazitinė dualybė -naturalus funkcionavimas ir dirbtinis vadovavimas (gentinis, tautinis, valstybinis...). Socializmas buvo sėkmingas bandymas dirbtiną vadovavimą harmonizuoti su naturaliu žmogaus funkcionavimu.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 




Apklausa
Vykdoma nuo: 2022-09-22 Vykdoma iki: 2022-09-29 Kokia, jūsų nuomone, didžiausia problema Lietuvai, kurią reikėtų kuo operatyviau spręsti (likviduoti)?
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas
Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis su visa savo Landsbergių bendruomene
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su visu savo Kremliumi
Jungtinės Karalystės karalius Čarlzas III
LR Seimo narys Algirdas Sysas
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka
Kitos apklausos