Naudojant penkis mikrofonus, garsiakalbį ir naują echolokacinį algoritmą, mokslininkams pavyko sukurti labai sudėtingos katedros interjero 3D modelį. Tikėtina, kad būtent tokia technologija kada nors leis žmonėms surasti kelią visiškoje tamsoje.
Šikšnosparniai, delfinai ir netgi kai kurie prastai matantys žmonės naudoja įsivaizduojamą trimatį modelį kaip navigaciją realiame pasaulyje. Toks gebėjimas vadinamas „echolokacija“, ir būtent jį šveicarų mokslininkai panaudojo bažnyčios vidiniam vaizdui gauti.
Eksperimento metu tyrėjai išdėstė penkis mikrofonus po visą bažnyčios perimetrą. Interjere taip pat buvo padėtas vienas garsiakalbis, kuris skleidė tam tikrus garsus skirtingais dažniais, nuo 200 Hz iki 100 kHz. Paskui atspindėtas garsas buvo analizuojamas specialių algoritmų, kurie lygindavo iš kiekvieno mikrofono gautą signalą.
Taip buvo atlikti matavimai, jų paklaida siekė porą centimetrų. Taigi tam, kad viskas būtų matoma aplink mus, nebūtina eiti į apšviestą vietą, užtenka paprastų garso bangų atspindžių.