Dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės baudžiamosios atsakomybės

Signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų, kurių galima bendrininkė yra ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento baudžiamasis persekiojimas galimas po apkaltos arba kadencijos pabaigos.

Šia proga šiandien buvo surengta spaudos konferencija „Dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės baudžiamosios atsakomybės“.



Atsakymai į klausimus:



•••••••

Baigiasi Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija, grįsta ne tik valstybės pardavimu, bet ir nepagarba Tautai ir piliečiui, arogancija ir konkurencijos baime, melu ir siekiu sugriebti kuo daugiau galių. Pasitvirtino ir jos baimė viešai diskutuoti bet kokiu klausimu. Taip elgiasi žmogus, ne tik nežinantis, ką pasakyti, bet ir turintis didžiules psichologines problemas, už kurias moka visa Lietuva. D. Grybauskaitės teikimu buvęs Seimas sukūrė Konstitucijoje nenumatytą prokurorinio teisingumo sistemą – baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai užtikrino prokurorui teisę nepradėti ikiteisminio tyrimo, net jei teismas naikina jo atsisakymą. Patogus instrumentas nebaudžiamai valdyti valstybę, dangstyti bet kokias aferas. Svarbiausia - aklas paklusnumas, nors, anot Konstitucijos, teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Tuomet valstybės lėšas švaistyti galima ir milijardais. Nuo atsakomybės saugo ši sukurta sistema ir energetinės nepriklausomybės šūkis. Tačiau reikia „prašokti“ naujus rinkimus.

Ši sistema veikė, nes Prezidentė beatodairiškai dangstė ir gynė visus jai besąlygiškai paklusnius asmenis. Tačiau kadencijos pabaigoje ši nekonstitucinė valdžios piramidė pradėjo griūte griūti. Teismai pripažino neteisėtais FNTT vadovų atleidimus. Pradėti pirmieji ikiteisminiai tyrimai dėl Snoro banko administravimo, informacijos apie Snoro banko „operaciją“ nutekinimo su galima Generalinio prokuroro pavaduotojo atsakomybe. Nemokšiškai slepiant tamsią ir pažeidžiamą Prezidentės biografiją, prisižaista iki jos vyr. patarėjos (faktiškai ir pačios Prezidentės) baudžiamosios atsakomybės „skiepų“ byloje. Seimas sprendžia Generalinio prokuroro – valstybės užvaldymo sistemos raktelio - nušalinimo nuo pareigų klausimą dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu.

Kodėl aukštyn kojomis apversta valdžios piramidė akivaizdžiai ir greitai pradėjo griūti? Visų pirma, lašas po lašo, ir ne vienas asmuo, suprantantis atsakomybę už valstybę, o ne Prezidentės ambicijas, su tuo nesusitaikė. Antra. Prezidentė beatodairiškai ir begėdiškai gynė savo vykdytojus, kurie, suprasdami, jog vykdo neteisėtus pavedimus, žinojo, kad ji juos apgins. Tačiau nesugebėjus poste išsaugoti Lietuvos kriminalinės policijos vadovo A. Matonio ir dabar jau akivaizdžiai nebeapginamo Generalinio prokuroro, bet kuris šios sistemos sraigtelis, gavęs neteisėtą pavedimą, jau susimąstys. Kas jį apgins, jei ir jį Prezidentė paaukos ar net pati žlugs!? Tai labai svarbi psichologinė aplinkybė. Visų pirma, tiems, kurie dirba teisėsaugoje, nes jie geriausiai supranta, ką tai reiškia. Jie jau aukojami! Prezidentė nebeužtikrina jų saugumo. Sistema griūna, sustabdyti tai sunku. Todėl labai svarbu, kad visi, kurie galime prisidėti prie šios griūties savo pečiu ar piršteliu, balsu rinkimų biuletenyje, padarytume tai. Kiekvieno mūsų kad ir nedidelis apsisprendimas gali būti lemiamas, griaunant ir keičiant šią ydingą sistemą.

Todėl šiandien teikiu du pareiškimus prokuratūrai. Tai darau tik dabar dėl naujų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad bent vienas šių pareiškimų, jei jis būtų pateiktas anksčiau, šios nekonstitucinės sistemos suvešėjimo metu, būtų pasibaigęs formaliu prokuroro atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pernai atskleidžiau, kokią kainą man tenka mokėti už tiesos apie D. Grybauskaitę sakymą prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus. Po Prezidentės inauguracijos sukurta Šiaulių apygardos prokuratūros ir Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 5 prokurorų grupė be jokio pagrindo siekė priskirti man D. Grybauskaitės vadovaujamos finansų ministerijos veikas, dideliu mastu iššvaistant bankrutuojančios AB „Oruva“ ir valstybės lėšas. 2010-11-26 d. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai pateikiau apie tai įrodymus ir paprašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansų ministerijos veikų. Po šių dokumentų pateikimo ikiteisminis tyrimas bankroto administratoriaus ir mano atžvilgiu buvo nutrauktas 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, konstatavus, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė finansų ministerijos atstovai. Ką gi tokio pateikiau prokuratūrai, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis?

Visų pirma, finansų ministerijos atstovai AB „Oruva“ kreditorių komitete ir likvidacinėje komisijoje, valdydami jose daugumą balsų, nepagrįstai ir be turto vertinimo ne kartą po 30% - 40% nukainavo BAB “Oruva” dyzelinių variklių gamybos atsargas, pirktas už rinkos kainas vykdant teismo leistą pobankrotinę gamybinę veiklą, nors BAB „Oruva“ jas pirko ir pagamintą produkciją pardavinėjo už rinkos kainas. Teismo ekspertizės ir dviejų auditų duomenimis dėl šių nepagrįstų ir sveiku protu nesuvokiamų nukainavimų BAB „Oruva“ patyrė nuo 33,7 mln. Lt iki 64 mln. Lt žalą.

Antra. Pažeidžiant įstatymus finansų ministerija, vadovaujama D. Grybauskaitės, AB „Oruva“ bankroto bylos metu paslapčia nuo kreditorių komiteto ir bankroto administratoriaus neteisėtai sumokėjo iki 25 mln. Lt valstybės lėšų į BAB „Oruva“ sąskaitą AS „Parekss banke“ Rygoje, kurias iš šios sąskaitos į savo sąskaitą nusirašė šis bankas. Valstybės kontrolės departamentas patvirtino ir papildomą valstybės patirtą apie 7 mln. Lt žalą dėl valiutų kursų dėl šių priešlaikinių neteisėtų finansų ministerijos mokėjimų. Dėl šių galimai nusikalstamų veikų įvertinimo ir LAB „Oruva“ įpareigojimo kreiptis į teismą dėl AS „Parekss banka“ nusirašytų lėšų prisiteisimo dar 2004-01-10 prašymu kreipiausi į AB „Oruva“ likvidacinę komisiją. Tačiau finansų ministerijos atstovų, kurių AB „Oruva“ likvidacinėje komisijoje buvo dauguma, SEB banko atstovės ir VSDFV Mažeikių skyriaus atstovės Laimos Nagienės balsais šis prašymas buvo atmestas.

Iki šiol negavau prokuratūros pranešimo ar nutarimo dėl mano 2010-11-26 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių finansų ministerijos, vadovaujamos D. Grybauskaitės, atstovų galimai nusikalstamų veikų – nei apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nei apie atsisakymą jį pradėti. Todėl šiandien pateikiau skundą vyresniajam prokurorui dėl prokuroro neveikimo. Dėl įvykdyto didelio mąsto valstybės ir AB „Oruva“ lėšų iššvaistymo ir pasisavinimo AS „Parekss banka“ naudai, kurį įvykdė finansų ministerija, ir pareigūnų, t.t. ir tuometinės finansų ministrės D. Grybauskaitės, galimo neteisėto praturtėjimo, atsižvelgiant į atitinkamus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriuos Seimas įteisino Prezidentės iniciatyva, senatis šioms galimai nusikalstamoms veikoms netaikytina. Pasakomis, kad valdiniai tai darė be ministrės valios, nepatikėsiu. Pareigūno vertinimas pagal tai, kad tarnybos metu neįsigijo namo, neturi būti jo profesionalumo vertinimo kriterijumi.

2013-08-22 ir 2013-11-07 spaudos konferencijose Seime pasisakiau dėl to, kad nepavykus finansų ministerijos atstovų baudžiamosios atsakomybės „prikabinti“ man, finansų ministerija, be jokių įrodymų Šiaulių apygardos teismui pateikė žinomai melagingus duomenis, kad mano vadovaujama UAB „FF Lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex lizingas“) pirko iš BAB „Oruva“ tariamai finansų ministerijai įkeistą turtą. Net neįtraukus į bylą atsakovo (UAB „Parex lizingas“) ir ignoruojant Hipotekos duomenis, kad šių įkeitimų nėra,finansų ministerija Šiaulių apygardos teismo malone įgijo 6,9 mln. Lt reikalavimo teisę į šią įmonę.

Šio reikalavimo pagrindu finansų ministerija Vilniaus apygardos teisme pabandė prisiteisti iš UAB „FF Lizingas“ šią sumą. 2013-11-06 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl šių 6,9 mln. Lt priteisimo ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Š.m. kovo mėn. teismo posėdyje šioje byloje finansų ministerijos atstovas patvirtino, kad žinojo, jog šis mūsų pirktas BAB „Oruva“ turtas nebuvo įkeistas finansų ministerijai. Tai yra viešas prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų atlikimo: melagingų paaiškinimų teikimas teismui ir jų dėka įgytas didelės vertės turtas - reikalavimo teisė į 6,9 mln. Lt, taip pat pradėtas šios teisės realizavimas siekiant gauti didelės vertės turtą iš UAB „FF Lizingas“ - yra galimai nusikalstamos veikos, turinčios ne tik BK 304 str. požymių (melagingos informacijos pateikimo teismui siekiant įgyti didelės vertės turtą), bet ir BK 182 str. (sukčiavimo), 228 str. (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) požymių. Todėl šiandien kreipiausi į prokuratūrą ir dėl šių galimai nusikalstamų veikų ištyrimo. Tokiu būdu siekiama sunaikinti UAB „FF Lizingas“, nes šio ieškinio, nagrinėjamo Vilniaus apygardos teisme, užtikrinimui 6,9 mln. Lt sumai areštuotas įmonės nekilnojamas turtas, faktiškai sustabdė jos veiklą.

Lietuva subrendo aukščiausių valdžios pareigūnų galimam baudžiamajam persekiojimui ne vienoje esamoje ir būsimoje ikiteisminio tyrimo byloje. Būkime pilietiškai aktyvūs. Negi mums nerūpi, kad vien už skystų dujų terminalo laivo nuomą sumokėsime off-shore įmonei beveik tris kartus daugiau, nei jis naujas kainuoja? Negi nerūpi, kodėl ir toliau leidžiamos Visagino AE projekto lėšos, nors Tauta pasisakė prieš naujos AE statybą Lietuvoje? Negi nerūpi, kaip toliau skirstomos Snoro banko administratoriui mokamos lėšos? Negi nerūpi, kodėl Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko grupiokas advokatas I. Norkus, nuskambėjęs Ūkio banko istorijoje, atvirai aukoja kandidatei į Prezidentus D. Grybauskaitei? Tai juk Lietuvos, o ne Prezidentės lėšos! Jei tai kova su korupcija, tai geriausiu atveju ji vyksta užmerktomis akimis. Konstitucija nesuteikė teisės mūsų Prezidentei vykdyti „teisingumą“. Nesimokykime iš Europos Komisijos, viename asmenyje leidžiančios norminius aktus ir vykdančios juos, bei dar užsiimančios ir teismų vaidmeniu.

Laikas sustabdyti šį aukščiausios valdžios savavaldžiavimą. Ne tik darbais mylėkime Lietuvą, bet ir gerbkime save, Lietuvos piliečius. Juk Prezidentės kadencijos dėka tapome Korumpu Nr. 1 Europos Sąjungoje. Manau, tokios eurokomisarų patirties mums nereikia.