Teisėsaugininkai nustatė, kad kaltinamas pedofilija Andrius Ūsas Drąsiaus Kedžio dukrą galimai tvirkino jos motinos bute. Atrodytų įtarimai (ne kaltinimai) tokiu atveju L. Stankūnaitei turėjo būti pareikšti iš karto automatiškai. Kaip galėjo būti tvirkinamas mažametis vaikas savo motinos bute kito asmens, be motinos žinios?Įtarimams (ne kaltinimams) pareikšti turėjo užtekti ir pačios prievartautos mergaitės daugkartinių liudijimų, kurie užfiksuoti tiek Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir antstolių. Tačiau prokurorams tai tai pat nepasirodė pakankamas pagrindas.
Net ir Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. nutartis aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad pedofilijos byloje mergaitės motinos L. Stankūnaitės atžvilgiu turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko tvirkinimo ir pareikšti įtarimai.
Tačiau net ir po tokios teismo nutarties prokurorai šių įtarimų L. Stankūnaitei nepareiškė. Kodėl? Lengvai panagrinėkime prokuratūros darbą ir pabandykime suprasti prokuratūros poziciją ir jos darbo specifiką. Tam reikalui pasitelkime tik kelis klasikinius pavyzdžius.
Štai, pavyzdžiui, dėl per 300 milijonų litų kainavusios nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) į prokurorus kreipėsi ir piliečiai, ir Kultūros ministras, ir Seimo Antikorupcijos komisija, ir Valstybės kontrolė, tačiau prokurorai nieko įtartino nepastebėjo. Nesvarbu, kad per VEKS itin naiviai buvo išvogtos efektingos mokesčių mokėtojų piniginės lėšos, įtariamųjų iki šios dienos nėra nė vieno. Nesvarbu kad "ant akių" jau byra ir vienas svarbiausių infrastruktūrinių VEKS objektų - Gedimino prospekto grindinys, prokurorams tai ne rodiklis, jie neturi ką įtarti, todėl įtariamųjų ir nėra.
Įtariamųjų nėra ir nebaigtų Nacionalinio stadiono pamatų statybų istorijoje, kur pati Valstybės kontrolė nustatė, kad nežinia kur dingo daugiau negu 60 milijonų litų. Tačiau prokurorams jau metų metus nėra pagrindo ką nors įtarti. Įtariamųjų šioje istorijoje nėra.
Įtariamųjų nėra ir Valdovų rūmų statybų epopėjoje, nežiūrint į tai kad tie rūmai jau senokai dėl statybų broko ir išvogtų statybinių medžiagų trūnija iš vidaus. Valstybės kontrolės išvados ar net pačių statybininkų kreipimaisi dėl vagysčių taip pat prokurorams yra nieko verti.
Prisiminkime seniai pamirštą kuklią kompiuterinės technikos įsigijimo istoriją Sodroje, kai už keturis miljonus buvo nupirkti tokie kompiuteriai, kurių rinkos vertė buvo mažiausiai dvigubai mažesnė, negu kad realiai buvo sumokėta tiekėjui. Dėl šios įžūlios aferos į prokurorus kreipėsi net du ministrai - Socialinių reikalų ir Ūkio - prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorai, greičiausiai tik iš pagarbos ministrams ikiteisminį tyrimą pradėjo ir per porą tyrimo metų nustatė, kad viskas šiame sandėryje skaidriau už patį skaidrumą. Todėl šią bylą, kaip ir daugeliu kitų atvejų nutraukė taip niekam ir nepareiškus įtarimų.
Prisiminkime ir sužlugdytą istorinį filmą "Žalgiris - Geležies diena". Net tris metus iš eilės buvo prašoma dėl šio filmo (tiksliau dėl pavogtų pinigų prisidengiant šiuo filmu) pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau prokurorai visus tuos metus atkakliai įrodinėjo, kad viskas šioje istorijoje gerai, o Valstybės kontrolės išvados, kurios taip pat teigė, kad pinigai neteisėtai pasisavinti, prokurorams kėlė tik juoką. Tik įkyriai spaudžiant visuomenininkams toks ikiteisminis tyrimas ne taip seniai buvo pradėtas. Savaime suprantama, kad įtariamųjų čia taip iki šiol nėra.
Dar galime prisiminti ir Nacionalinės filharmonijos bylą. Prieš daugiau negu 10 metų Valstybė kontrolė nustatė, kad iš tuo metu Gintauto Kėvišo vadovaujamos Nacionalinės filharmonijos kasos neteisėtai, suklastojus kito žmogaus parašą buvo pasisavinta daugiau negu 100 tūkst. litų. Visai neseniai Generalinė prokuratūra informavo, kad įtariamųjų iki šios dienos nustatyti nepavyko, o šio tyrimo senatis sueis tik 2020 metais, todėl ir skubėti nėra kur.
Tokių aukščiau minėtų prokuratūros "pasiekimų" pavyzdžių yra net ne dešimtys, o šimtai, visų čia vardinti tikrai neverta.
Dažnu atveju prokurorai, pradėję ikiteisminius tyrimus ne tik nepareiškia įtarimų vieniems ar kitiems asmenims, o, tai jau tampa tradicija, net nesivargina tokius ikiteisminius tyrimus iš viso pradėti.
Bet grįžkime prie pedofilijos bylos. Neabejotinai daugelis žmonių mano, kad įtarimai L. Stankūnaitei nepareikšti tik todėl, kad stovintys aukščiau prokurorų, tiesiog nurodė tokių įtarimų nepareikšti.
Bet gal viskas ne taip? Gal tai tik piliečių neribotos fantazijos vaisius ir žmonės patys iš neturėjimo ką veikti susikuria tokias nieko nepagrįstas sąmokslo teorijas?
Kad visas šias teorijas paneigti, paprašykime prokurorų atsakyti į vieną vienintelį klausimą - kokį alibi L. Stankūnaitė pasakė prokurorams, kurie ja patikėjo ir įtarimų jai nepareiškė?
Jeigu prokurorai atsakytų į šį vienintelį klausimą, įtampų šioje pedofiljos byloje gerokai sumažėtų - žmonės sužinotų kad L. Stankūnaitė tikrai nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės suprastų, kad pati L. Stankūnaitė klastingai buvo apgaudinėjama velionio A. Ūso. Kad pati motina yra auka.
Prokurorams tereikia paaiškinti duomenis, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl L. Stankūnaitės nekaltumo, kas visiems pagaliau leistų suprasti, kaip galėjo mažametė mergaitė būti seksualiai išnaudojama jos motinos bute be motinos žinios. Visuomenei turėtų būti žinoma ir paaiškinta, kodėl viešai susiformavusi neigiama nuomonė apie L.Stankūnaitę, prokurorų nėra vertinama.
Būtent dėl to EKSPERTAI.EU ir kreipiasi į Generalinį prokurorą Darių Valį klausdami - ką L. Stankūnaitė pasakė prokurorams neatremiamai įtikinamo, po kurios žodžių jai nebuvo pareikšti įtarimai?
Tai yra siekiama gauti vieną iš dviejų galimų atsakymų: ar toks sprendimas priimtas todėl, kad nėra nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti ją dėl nusikaltimo padarymo ar toks sprendimas priimtas išimtinai todėl, kad pilnai ištirtos visos aplinkybės ir galutinai patvirtinta, kad L.Stankūnaitė jokių nusikalstamų veiksmų neatliko.
To prašoma todėl, kad visuomenei yra įtarimų, kad L.Stankūnaitės alibi ir yra prokuratūros nuomonė. Generalinis prokuroras turi galimybę viešai tai paneigti ir labai lengvai įtikinti visą visuomenę, tame tarpe ir patvorinę, kuri labai greitai po šio Generalinio prokuroro paaiškinimų išsivaikščiotų kas kur.
O mergaitę, be jokių minios trukdžių ar kaukėtų policininkų pagalbos, ramiai galėtų pasiimti ir išsivesti pati motina - nežinoma, tačiau, tikėkimės, laiminga kryptimi. Aišku, jei mergaitė eis... Nes, žinia, prievartos prieš mergaitę, teismo sprendimu, negali naudoti net jos motina.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu