Gen. mjr. J. Andriškevičius pataria Ukrainos gynybos reformų klausimais

Spalio 19-22 d. buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas majoras Jonas Andriškevičius, šiuo metu dirbantis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų institute, lankysis Kijeve. Gen. mjr. J. Andriškevičius susitiks su Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepan Poltorak, Generalinio štabo viršininku armijos generolu Viktoru Muženka, kitais aukštais gynybos sistemos pareigūnais, parlamentarais.

Gen. mjr. J. Andriškevičius dalyvauja iš NATO šalių buvusių aukštų gynybos sistemų pareigūnų sudarytoje Ukrainos gynybos reformų patariamosios tarybos veikloje. Šios tarybos pagrindinė užduotis – sekti Ukrainos Reformų komiteto darbą ir teikti patarimus įgyvendinant gynybos reformas. Taip pat siekti, kad jos atitiktų iškeltiems reformų tikslams ir euroatlantinės integracijos kriterijams.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada yra paskyrusios į šią tarybą savo atstovus. Jie patarinės Ukrainos gynybos ministrui, Generalinio štabo viršininkui ir kitiems aukštiems Ukrainos pareigūnams, dalyvaujantiems Ukrainos gynybos sistemos reformų procese. Šį procesą įgyvendina Gynybos ministerijos įkurtas Gynybos reformų komitetas, kuriam vadovauja Ukrainos gynybos ministras.

Gen. mjr. J. Andriškevičius Lietuvos atstovu į Ukrainos gynybos reformų patariamąją tarybą paskirtas nuo 2016 m. birželio mėnesio.

Gen. mjr. J. Andriškevičius atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę vadovavo kariuomenės savanorių pajėgų mokymo centrui, buvo Krašto apsaugos mokyklos, vėliau pervadintos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, taip pat Karo prievolės administravimo tarnybos viršininkas.

1993–1999 metais gen. mjr. J. Andriškevičius ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas.

Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą.

Nuo 2014 m. Lietuvos instruktoriai Ukrainoje padėjo rengti Ukrainos nacionalinės gvardijos karius, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais pradėjo rengti reguliarios kariuomenės padalinius. Lietuvos kariuomenės paramedikai drauge su amerikiečiais prisidėjo rengiant Ukrainos kariuomenės paramedikus.

2016 m. balandžio 18 d. Kijeve oficialaus vizito metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepanu Poltoraku pasirašė Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministerijų susitarimą dėl mokymų ir patariamųjų programų vystymo ir įgyvendinimo.

Šaltinis: kam.lt

Lietuva tampa puikia samdine. Tarnaujame JAV, NATO, ES. Pasakyti ką nors kritiško apie tai yra tas pats, kas sovietiniais laikais buvo pasakyti ką nors antitarybinio. Dabar Lietuvoje kritikuoti galima tik Rusiją, na, dar Kiniją ir blogus orus, jei vėjas iš Rytų.

Istorija (net labai nesena, pvz., Egipto, kai 2013 m. valdžią perėmė kariškiai) moko, kad karo vyrai (ir moterys) vadovauti šaliai negali. Negali ir poetai. Geras žmogus taip pat ne profesija. Reikalingi profesionalai: teisininkai, ekonomistai, politikos mokslų žinovai (sąžinės mokslų nėra, todėl tai jau kiekvieno asmeninis suvokimas).

Kodėl palaipsniui Lietuva tampa karine valstybe? Jei tiksliau, žemiausio rango karine valstybe, amerikiečių, NATO, ES šestiorke? Kodėl mes leidžiamės dūchinami, kai pažeidžiamas švenčiausias mūsų įstatymas, pagrindinis ir vienintelis: Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal ją LR teritorijoje negali būti jokių užsienio bazių, apie CŽV kalėjimus jau net nekalbama, tai ir taip daugiau nei akivaizdu.

Kai JAV bombardavo Europos centre esantį Belgradą dar visai neseniai, 1999 metais, daugelis nė nesuvokė, kad tai yra labai arti. Amerikiečiams nusispjauti: Belgradas, Vilnius, Kišiniovas ar Varšuva. Jei reikės, bombos kris ant bet kurios valstybės, jei bus liepta pulti amžinus priešus rusus.

Tačiau rusai, jei taip ir yra, priešai tik amerikiečiams. Ar mes turėtume kištis į jų tarpusavio nesutarimus? O kodėl tada nesikišame į Mongolijos ir Vidinės Mongolijos reikalus? O gal jau kišamės? Į Malį, Somalį ir dar daugybę šalių siunčiami ir Lietuvos kariai. Savo noru? Tautos valia? Ne, JAV ir NATO noru. Ar tai teisėta? Skaitykime Konstituciją.

Kai į Ukrainą ginklai kartu su instruktoriais buvo gabenami neviešai, tai atrodė kaip sapnas. Jame sapnavosi vienas veikėjas, toks malonus, kuriantis filmus.

Dabar sapnas virsta visišku košmaru. Lietuvos kariuomenė siunčia į Ukrainą mūsų piliečius, kad jie žudytų. Kas priešas, pasakys Amerika.

O įdomiausia šioje istorijoje tai, kad J. Andriškevičius 1967 m. Leningrade baigė Sergejaus Kirovo aukštąją karo mokyklą, 1976 m. Maskvoje baigė Michailo Frunzės karo akademiją, o 1996–1997 m. baigė NATO gynybos koledžą Romoje.

1979–1980 m. jis buvo Sibiro karinės apygardos Operatyvinės valdybos vyr. karininkas, 1980–1981 m. valdybos mokslinės grupės viršininkas. 1981–1984 m. Etiopijos Vyriausiojo karinio patarėjo štabo vyresnysis operacijų karininkas.

Etiopijoje nuo 1961 iki 1991 m. vyko Eritrėjos nepriklausomybės karas, kuriame nuo 1974 m. dalyvavo ir TSRS (iki 1974 m. pagrindinis žaidėjas buvo JAV, tačiau iš karo oficialiai pasitraukė). Tais metais Etiopijoje įvykdytas marksistinis-leninistinis perversmas, nuversta monarchija, į pagalbą atskubėjo sovietinė armija.

Ar kas nors pasikeitė nuo tų laikų, jei dabar net tie patys kadrai siunčiami į kitas šalis, kuriose vyksta perversmai ir pilietiniai karai?