G. Landsbergis nurodė ES, ką reikia daryti dėl Afganistano krizės ir perspėjo dėl Kinijos ir Rusijos

Rugsėjo 2 dieną Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių užsienio reikalų ministrais ir ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu Slovėnijos sostinėje Liublianoje aptarė situaciją Afganistane. Apie tai skelbiama ministerijos pranešime visuomenei „Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi spręsti naujas migracijos krizes, turėti saugiklius ES efektyviam reagavimui į hibridines grėsmes“.

Neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo (Gymnich) metu vykusioje diskusijoje aptarta įtempta saugumo ir politinė padėtis Afganistane, greitai blogėjanti humanitarinė ir ekonominė situacija bei visam regionui kylančios saugumo ir migracijos grėsmės.

ES užsienio reikalų ministrai tarėsi dėl galimo ES vaidmens ir didesnio įsitraukimo, bendrų veiksmų su transatlantiniais sąjungininkais ir partneriais regione, siekiant suvaldyti iš Afganistano kylančias rizikas regiono saugumui ir stabilumui.

„Svarbu pasinaudoti šiuo momentu ir stiprinti mūsų ryšius su transatlantiniais partneriais. Afganistano krizė neturėtų mūsų skaldyti, o kaip tik – turėtume didinti bendradarbiavimą ir kartu spręsti ateities iššūkius“, - sakė G. Landsbergis.

Susitikime pažymėta, kad artimiausiu metu ES gali susidurti su dideliu afganistaniečių pabėgėlių srautu, jei šalyje prasidėtų grubūs žmogaus teisių pažeidimai ar kiltų pilietinio karo grėsmė.

„Šiuo metu humanitarinės krizės ir migracijos prevencija/sustabdymas Afganistane ir regione yra svarbiausia, ir tarptautinė bendruomenė turi suteikti pagalbą regiono valstybėms. Žinoma, turime išmokti pamokas iš Afganistano, tačiau šioje įtemptoje situacijoje reikia žiūrėti ir į ateitį - Europos Sąjunga turi sutarti dėl Afganistano politikos parametrų ir veikimo kartu su transatlantiniais partneriais ir tarptautine bendruomene principų“, - nurodė G. Landsbergis.

Pasak vyriškio, turime atsargiai vertinti Kinijos ir Rusijos rolę, sprendžiant Afganistano krizę. Europai nedraugiškos autoritarinės valstybės gali norėti išnaudoti krizę savo naudai, siekti Vakarų vaidmens sumenkinimo.

„Lietuva jau turi patirtį, kuomet nedemokratinės Europos valstybės hibridinėmis priemonėmis siekia daryti spaudimą Lietuvai ir visai ES. Turime vieningai sutarti dėl priemonių atgrasant neteisėtą migraciją, ir būtini saugikliai, kaip Europos Sąjungos lygmeniu galėtume efektyviai reaguoti į hibridines grėsmes“, - atskleidė G. Landsbergis.

Primenama, kad 2021 metų rugpjūčio 31 dieną paskutiniai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai pasitraukė iš Afganistano po 20 metų trukusios sėkmingos operacijos, kurios metu buvo pažabotas terorizmas ir ir įdiegti demokratijos pagrindai.