Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje besilankančiu Prancūzijos Senato pirmininku Gérardu Larcheru.
Susitikimo metu aptarti dvišaliai santykiai, artėjančio Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) prioritetai, Baltarusijos režimo eskaluojama hibridinė ataka, naudojantis neteisėtai sieną kirtusiais asmenimis, kaip politiniu ginklu, ir galimas ES atsakas, santykiai su Kinija ir vis labiau agresyvėjančia Rusija, situacija Ukrainos pasienyje ir visame regione, situacija Sahelyje, bendradarbiavimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei kiti aktualūs tarptautinės darbotvarkės klausimai.
„Esame dėkingi Prancūzijai už dėmesį ir palaikymą mums svarbiais klausimais ir tikimės, kad jie bus atspindėti artimiausių šešių mėnesių ES Tarybos darbotvarkėje Prancūzijos pirmininkavimo metu. Džiaugiamės, kad bendra sienų apsauga yra vienas svarbiausių Prancūzijos pirmininkavimo prioritetų, mums taip pat itin svarbus ES solidarumas santykiuose su Kinija bei Rusijos taikomo spaudimo akivaizdoje. Tikiu tikru europietišku solidarumu“, - pasakė G. Landsbergis.
Ministras padėkojo Prancūzijai už jos indėlį į Lietuvos ir viso regiono saugumo stiprinimą ir pasidžiaugė šiandien Lietuvos Seimo priimtu sprendimu prisidėti prie Prancūzijos vadovaujamos „Takuba“ pajėgų grupės Malyje.
„Esame suinteresuoti glaudesniu bendradarbiavimu su Prancūzija gynybos ir saugumo srityse, ketiname prisidėti prie Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės karinės operacijos „Takuba“ Malyje, remiame Prancūzijos pastangas stabilizuoti situaciją Sahelio regione Afrikoje. Sprendimas skirti karius į misiją yra Lietuvos užsienio politikos stiprinti ES solidarumą išraiška,“ - atskleidė G. Landsbergis.
Naujausi
Naujausi komentarai
kaimietis
IP 86.38.62.104 | 18:38:54
beziuredamas karini parada ,nejuciomis prisiminiau tarnyba tarybineje armijoje , tai konstatuoju , kad musu rota kareiviu skaiciumi buvo mazdaug per puse didesne ir vasario 23 zygiuodami laisvai permusdavome dudu orkestro garsa...
Romas/Dzukas
IP 31.172.72.58 | 18:32:41
Tas 1929-1933 badas buvo po visa Pasauli. Rusijoje nuo bado mire daugiau zmoniu nei Ukrainoje, nes ten salygos zemes ukiui atsiauresnes. Hoholai, kaip zydai su savo holokaustu, uzkniso su tuo holodomoru. Tiesa "zviege" daugiausiai pasiturintys Galicijos kaimieciai. Papuvusi liaudis. ...