„Mums reikia GMO, kad išmaitintume 8, 9, 10 milijardų žmonių“, – kategoriškai viename socialiniame tinkle pareiškė vienas amerikietis. Žmogus – nekvailas, poliglotas, moka daug kalbų, domisi įvairiais dalykais, tačiau valgyti „McDonald‘s“ „restorane“ jam yra normalu, o GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) – sveiki ir reikalingi, nes „taip nustatė mokslininkai“.
Pasvarstykime, o gal jis teisus – gal tikrai močiutės sodo obuoliai yra blogis, o GMO – gėris? GMO šalininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti augalus – normalu, nes žmonės tai daro jau 14 tūkst. metų, kai gyvi organizmai buvo apgyvendinti namuose. Vis dėlto pirmasis DNR perkėlimas iš vieno organizmo į kitą įvyko 1973 m., tais pačiais metais sukurtas pirmas genetiškai modifikuotas gyvūnas (pelė). 1983 m. pirmuoju genetiškai modifikuotu augalu tapo tabakas. GMO kaip technologija komercine tapo dar 1976 m., o pirmasis GMO maistas buvo „Flavr Savr“ pomidorai, pradėti pardavinėti 1994 m. Juos sukūrė kompanija „Calgene“, perpirkta korporacijos „Monsanto“. 2010 m. GMO augalus augino 29 pasaulio šalys. Europos Sąjungoje GMO augalus augina Ispanija, Čekija, Slovakija, Portugalija, Rumunija, Lenkija (ji nesėkmingai bandė uždrausti GMO, bet Europos Komisija neleido), o Prancūzija ir Vokietija, Austrija, Vengrija, Graikija, Liuksemburgas, Bulgarija, Šiaurės Airija yra GMO priešininkės, jose tokie organizmai neauginami. Dabar GMO maistas privalomai žymimas 64 šalyse.
2015 m. spalį 20 šalių GMO pasakė „ne“. Tai – Austrija, Belgija (tiksliau, jos pietinė dalis Valonija), Škotija, Velsas, Šiaurės Airija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija (išskyrus tyrimams), Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Filipinai, Lenkija, Slovėnija ir Šveicarija.
Daugiausia GMO gamina korporacijos „Monsanto“ (JAV, 23 proc. pasaulio rinkos), „DuPont“ (JAV, 15 proc.), „Syngenta“ (Šveicarija, 9 proc.), „Groupe Limagrain“ (6 proc.), „Land O‘ Lakes“ (JAV, 4 proc.), „KWS AG“ (Vokietija, 3 proc.), „Bayer Crop Science“ (Vokietija, 2 proc.), „Sakata“ (Japonija, 2 proc.).
Jei vertintume valstybėmis, daugiausia GMO produkcijos pagaminama JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje, PAR ir Urugvajuje. Nemažai GMO būta ir Rusijoje. Rusijos Mokslų akademija kreipėsi į Dūmą, kad GMO kaip pavojingi organizmai būtų uždrausti. Per pastaruosius 10 metų Rusijos GM rinka sumažėjo nuo 12 iki vos 0,01 proc., dabar šalyje tėra 57 įregistruoti GMO produktai.
GMO kritikai teigia, kad laboratorijoje sukurti augalai, gyvūnai, bakterijos, genai, kurių nėra gamtoje, yra pavojingi sveikatai.
Bene žymiausias GMO propaguotojas amerikietis genetinės inžinerijos specialistas Džonas Entinas (Jon Entine) palaiko GM maistą ir vadina jį sveiku, o tuos, kas nemėgsta GMO, vadina chemofobais. Publikacijoje „Forbes“ žurnale jis pareiškė, kad „daugiau nei 2000 tyrimų įrodė, jog biotechnologija nekelia ypatingos grėsmės žmogaus sveikatai ir GM maistas yra saugus ar net saugesnis nei įprastas, organinis.“
Pamenate obuolio skonį iš močiutės sodo? Būdavo tokie grabštainiai, antaniniai, cukriniai obuoliai... Gal dar tebėra. Bet greit turbūt jau nebebus, jei tokie entinai pasieks savo.