|
''Tokių šeimų, kaip Nausėdų, rasime ir Vilkijoje, ir Varėnoje, ir bet kur Lietuvoje. Turbūt mažiausiai - sostinėje. Nes čia geras tonas - prisišlieti prie margaspalvių papūgų, vaizduojančių neva liberalus, ir nė už ką neišsiduoti, jog galbūt galvoji kitaip. Nes savo karjerai pakenksi. Nes tave Vilniaus „grietinė" nušvilps, išsityčios. Klyks „fui, kokia neskoninga žmonos suknia", „koks kaimas", „koks atsilikęs dizainas"! Ir nesvarbu, ką jiems neįtinkantis asmuo kalbėtų, vis vien tvirtintų, kad „nusikalba". Jų kategoriškumas tiesiog fanatiškas. Kaip dresuotų papūgų. Juk papūga irgi nesupranta, ką karksi. Lietuviai nemėgsta ponų, kurie poniškai elgiasi. Jie gali atleisti žmogui, kad jis turtingas, bet nė už ką neatleis pasipūtimo ir arogancijos. Pvz., visi milijonieriai merai, kurie buvo išrinkti per tiesioginius rinkimus, bent pavaizdavo ne poniškus. Suvaidino saviškius. O ką šiuo metu daro valdantieji ir juos aplipusi „grietinė"? Jei valdantieji jau suvokia, kad reikia su žmonėmis bendrauti maloniau, šilčiau, ne taip poniškai, tai „grietinė" vis vien pakiša kiaulę. Vis vien loja, tyčiojasi. Pučiasi kaip generalinių direktorių referentės. Daug labiau už pačius generalinius. Ir taip sudaro puikų kontrastą prezidentui. Nes jis su žmonėmis nei per daug poniškas, nei leidžia sau iš piliečių tyčiotis.""
|