„Chat Control“ Briuselyje sustabdytas: masinis privačių žinučių skenavimas lieka be teisinio pagrindo

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas atmetė bandymą pratęsti laikiną išimtį, leidusią technologijų bendrovėms savanoriškai tikrinti privačius naudotojų pranešimus dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Galutiniame balsavime pasiūlymas buvo atmestas: 311 europarlamentarų balsavo prieš, 228 – už, 92 susilaikė. Dėl to ši laikina schema po 2026 m. balandžio 3 d. nustos galioti.

Dar anksčiau, kovo 11 dieną, Europos Parlamentas buvo pritaręs siauresniam pratęsimo variantui tik iki 2027 m. rugpjūčio 3 d., aiškiai pabrėždamas, kad tokios priemonės neturi būti taikomos „end-to-end“ šifruotoms žinutėms ir negali virsti visuotiniu sekimu. Tačiau susitarimo su ES Taryba pasiekti nepavyko, todėl visas pratęsimo projektas galiausiai žlugo.

Kitaip tariant, bent jau šiuo etapu Briuselyje buvo sustabdytas dar vienas bandymas po „vaikų apsaugos“ šūkiu įteisinti visų piliečių privačių pokalbių tikrinimą. Kritikai jau seniai perspėjo, kad tokia logika atveria kelią masiniam sekimui „WhatsApp“, „Messenger“, „Signal“, „Telegram“ ir kitose platformose, o ypač pavojinga ji tampa tada, kai paliečia šifruotą bendravimą.

Europarlamentaras Petras Gražulis po balsavimo paskelbė, kad balsavo prieš masinį sekimą ir šį sprendimą pavadino pergale už privatumą. Jo teigimu, vaikų apsauga negali būti naudojama kaip priedanga naikinti visų žmonių teisę į privatų susirašinėjimą. Ši pozicija po praėjusios savaitės balsavimo Briuselyje akivaizdžiai sustiprėjo. Oficialiai Europos Parlamentas konstatuoja paprastai: laikinoji išimtis baigiasi, o pratęsimo nebebus.