Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Charlesu Micheliu.
Ar šalies vadovas pokalbio metu buvo su pirštinėmis ir veido kauke neskelbiama.
Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimui, Baltarusijos AE saugos klausimams, deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo.
G. Nausėda supažindino EVT Pirmininką Charlesą Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie Rytų partnerystės prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas.
Prezidentas pažymėjo, kad ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms, būtų svarbus ženklas Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, ypač toms, kurios siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos.
„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija. Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, - nurodė šalies vadovas.
Tokią poziciją EVT Pirmininkui G. Nausėda pristatė Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) bei Lenkijos vadovų vardu.
Lietuvos Prezidentas pokalbyje iškėlė Baltarusijos AE saugos klausimą.
Šalies vadovas taip pat paragino EVT Pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Baltarusijos AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą.
G. Nausėda priminė, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką.
Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.
Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – didesnis daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, ambicingesnio Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos krypčių finansavimo. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Šaltinis: prezidentas.lt
Susiję:
Prezidentas G. Nausėda visiškai įsidrąsino – nuotoliniu būdu ėmė bendrauti plikomis rankomis